Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje. Kokius „milžinus“ ansamblis žadins kūrybiniais-muzikiniais projektais, plačiau papasakos rugsėjo 18–20 d. Kauno knygų mugėje.
„Daug kalbama apie karus, apie mums kylančias rusijos grėsmes, apie demografines, finansines krizes, susiskaldymą, o tokiame kontekste natūraliai kyla daug nerimo, įtampos. Šiuo laikotarpiu verta prisiminti filosofo Stasio Šalkauskio nuostatą, kad jokia krizė negali sunaikinti tautos, jei ji išlaiko savo dvasinę kultūrą ir identitetą. Pažodžiui cituojant: „praeities pažinimas yra būtina sąlyga dabarties supratimui ir ateities kūrimui“. Taigi ieškodami stiprybės mes remiamės istorija“, – sako ilgalaikės kampanijos sumanytoja, ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė.
Kauno knygų mugėje ansamblis „Lietuva“ lankytojus kvies į išskirtinį stendą, o rugsėjo 20 d. kampanijos idėją pratęs inicijuojama diskusija „Pažadinkime milžinus: kas padėtų šiuose istoriniuose lūžiuose?“. Diskusijoje dalyvaus prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankiewicz, „Lietuvos“ vadovė E. Klaunauskaitė ir vadybos ekspertė, buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. Suburti skirtingų sričių atstovai į šiandienos iššūkius pažvelgs per istorijos, lyderystės, organizacijų veiklos ir kultūros perspektyvas, o atspirties tašku taps „milžino“ idėja: žmogaus, gebančio savo pasirinkimais, vertybėmis ir veiksmais daryti įtaką kitiems bei keisti istorijos kryptį.
Milžinai – ne tik istorijos puslapiuose
„Ansamblis „Lietuva“ jau ne vienerius metus sąmoningai eina gyvos istorijos keliu – istorines asmenybes ir įvykius prikeliame scenoje šiuolaikine kalba, kad žmogus pajustų, susimąstytų, rastų sąsajų su savimi. Apie milžinus pasakojame per muzikinius spektaklius: apie Martyną Mažvydą, karžygę Emiliją Pliaterytę, rašytoją Žemaitę, artimoje ateityje – apie Kotryną Jogailaitę, Marcelę Kubiliūtę, Vytautą Didįjį ir kitas mūsų istorines asmenybes. Kuo geriau pažįstame savo istoriją, tuo tvirčiau galime kurti tai, kas bus po mūsų“, – toliau pasakoja E. Klaunauskaitė.
Simboliškai pasirinkta ir kampanijos vizualinė ašis – dar vieno Lietuvos kultūros milžino M. K. Čiurlionio kūryba. Vizualinėje kampanijoje jungiami jo paveikslų „Mintis“, „Pasaka II“, „Rex“, „Vyčio preliudas“ ir „Lietuviškos kapinės“ fragmentai. Už skaitmenines kūrinių kopijas dėkojama kampanijos partneriui Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
Pasididžiavimo vertos istorijos kryptį ansamblis ketina plėsti ir už savo repertuaro ribų. Siekiant telkti naujus talentus ir patyrusius kūrėjus, planuojamas kūrybinių idėjų konkursas, kviesiantis režisierius, dramaturgus, choreografus, scenografus ir kitų scenos meno sričių atstovus siūlyti idėjas naujiems istoriniams-muzikiniams projektams. Taip pat bus tęsiami kompozitorių naujų kūrinių, pritaikytų nacionalinių instrumentų orkestrui, konkursai, pagal naują muziką – šokio kolektyvų ir jų choreografinės kompozicijos konkursai.
Nauji vadovai ir augančios ambicijos
86-asis sezonas žada ne tik atsinaujinusį repertuarą ir didžiąsias premjeras, bet ir pokyčius komandos viduje – pristatoma nauja meno vadovė bei nauja chormeisterė. Beveik du dešimtmečius meno vadovo pareigas ėjusį kompozitorių Giedrių Svilainį keičia režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė. G. Svilainis darbą „Lietuvoje“ tęs kaip muzikinės dalies koordinatorius.
„Man tai pirmiausia yra didelė atsakomybė ir pasitikėjimas. Ateinu ne į nepažįstamą organizaciją – su šia komanda jau esame kartu kūrę, ieškoję naujų formų ir ne kartą įsitikinę, kiek daug galime pasiekti kartu. Norisi tęsti tai, kas ansamblyje stipru, kartu drąsiau ieškoti šiuolaikinės sceninės kalbos, naujų kūrėjų ir netikėtų būdų kalbėti apie mūsų istoriją“, – sako G. Kriaučionytė-Vosylienė.
Naujoji meno vadovė spektaklius kūrė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Vilniaus teatre „Lėlė“ ir Keistuolių teatre, dirbo tarptautinėse komandose, taip pat asistavo Daliai Ibelhauptaitei „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Giedrė yra ansamblio muzikinių spektaklių vaikams „Pelėda Drūlija“ ir Jono Meko įkvėpto muzikinio spektaklio „Homo asfaltus“ režisierė.
Daugiau kaip keturis dešimtmečius ansamblio chorinę tradiciją puoselėjusį vyr. chormeisterį Algimantą Kriūną keičia chormeisterė Asta Balnionytė-Grajevskė. Choro ir orkestro grupėms toliau vadovaus vyr. dirigentas dr. Egidijus Kaveckas.
„Astos ilgametė dainavimo choruose patirtis jai suteikė gerą choro darbo specifikos, dainininkų poreikių ir kolektyvo vidaus procesų supratimą. Greta profesinių muzikinių kompetencijų ji pasižymi ir organizaciniais, pedagoginiais bei vadovavimo gebėjimais, vadovaujant vaikų ir suaugusiųjų chorams, vokaliniams ansambliams, taip pat yra Lietuvos chorų sąjungos prezidentės padėjėja. Stebėdamas Balnionytės-Grajevskės profesinę veiklą, ypač pastaraisiais metais, turėjau galimybę įsitikinti jos gebėjimu imtis atsakomybės, lyderystės ir telkti žmones“, – nauju savo ir kolegų pasirinkimu įsitikinęs E. Kaveckas.
Pasak naujos meno vadovės ir vyr. dirigento, dar daugiau dėmesio bus skiriama atlikėjų meistriškumui, kompetencijų auginimui ir muzikinio teatro žanro specifikai. Taip pat ir nacionalinių lietuvių instrumentų orkestrui – siekiama dar plačiau atskleisti skambesio galimybes bei laužyti nusistovėjusius stereotipus.
„Pokyčiai natūraliai ateina kartu su naujomis ambicijomis. Esu dėkinga Giedriui ir Algimantui už ilgametį kūrybinį ir organizacinį darbą, atsidavimą ir žmones telkiančią bendrystę. Kartu labai tikiu Giedre ir Asta – jos abi jau yra ansamblio žmonės, pažįsta kolektyvą, tuo pačiu atsineša naujų idėjų, veržlumo ir įgūdžių. Su „milžinais“ sieksime augti visi kartu“, – apibendrina E. Klaunauskaitė.
Prikels skirtingus milžinus
Vienas didžiausių būsimų ansamblio pastatymų – muzikinis spektaklis „Kotryna Jogailaitė. Nemo Nisi Mors“, kurio premjera įvyks 2027 m. rudenį.
Iškilių Lietuvos moterų liniją šokio spektaklių triptiku pratęs ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. 2027 m. vasarį įvyks jos režisuojamos „Marcelė. Nematoma fronto linija“ premjera.
„Milžinams“ priskiriami ir legendiniai Lietuvos kompozitoriai. Spalio 15 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, minint Vytauto Klovos 100-ąsias gimimo metines, skambės koncertas „Nepažintas Klova“, vėliau ruošiama ir Broniaus Kutavičiaus garbei skirta muzikinė, kartu labai mistifikuota programa.
Į didžiąsias scenas sugrįš žiūrovų pamilti ansamblio muzikiniai spektakliai. Šį rudenį Kaune ir Klaipėdoje bus rodoma koliažinė opera „Mažvydas”, o kovo mėn. Žalgirio arenoje atgims muzikinė drama „Emilija“ apie karžygę Emiliją Pliaterytę. Turą per Lietuvą tęs šokio spektaklis „Sofija. Genijaus šešėly“ ir muzikinis spektaklis „Homo asfaltus“. Pastarasis žymi dar vieną ansamblio kūrybinę kryptį – alternatyvius, ansamblio auditorijai neįprastus, šiuolaikinio ir eksperimentinio meno projektus. Ateityje jie bus pozicionuojami po atskiru ženklu „ALTER LIETUVA“.
Mažuosius ansamblio gerbėjus pasieks trečioji Pelėdos Drūlijos muzikinių spektaklių dalis – „Pelėda Drūlija ir diena NE“. Gruodį vaikų klasės ir grupės tradiciškai kviečiamos į kalėdinius spektaklius ansamblio patalpose.
Tarptautinėms ambicijoms įkvepia ir praėjusio sezono darbų įvertinimas: „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“ laurus skina prestižiniuose Europos konkursuose. Valstybinio ansamblio „Lietuva“ įgyvendintas ir partnerio LRT nufilmuotas kūrinys pateko net į dviejų tarptautinių festivalių finalininkų gretas – 63-iojo televizijos festivalio „Golden Prague“ ir vieno seniausių pasaulyje, prestižinių radijo, televizijos bei skaitmeninio turinio konkursų „Prix Italia“.
