Jojimo klubo „Vilartas“ jojikės Austėja Žilinskaitė ir Greta Vaitkevičienė moka žirgui ir kasas supinti.
Penktadienį, rugpjūčio 7-osios vakarą, Niūronių kaime, prie Šventosios, vyko tradicinė anykštėnų naktigonė. Penkioliktoji Anykščių regioninio parko organizuota naktigonė išskirtinė – pirmą kartą vyko turėdama Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą. Ši daugybę žirgų mylėtojų ir jiems prijaučiančiųjų sutraukianti šventė vienintelė tokia Lietuvoje, ji šiemet sulaukė gausybės žmonių.
Šventę pradėjusi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nematerialaus kultūros paveldo specialistė, nenuilstanti etnokultūros puoselėtoja Jūratė Garnelienė atkreipė gausiai susirinkusiųjų dėmesį, kad šių metų naktigonė ypatinga. „Žirgų maudynių tradicija šiemet įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai svarbus įvertinimas visiems, kurie penkiolika metų puoselėjo šią tradiciją ir kartu priminimas, kad gyvasis paveldas išlieka tol, kol juo gyvename, dalijamės ir perduodame jį ateities kartoms, – sakė J. Garnelienė. – Šiandien jūsų laukia žirgai, senieji amatai, liaudies dainos ir šokiai, vakaras prie laužų, o svarbiausia – bendrystė. Tokia, kokią kadaise patirdavo mūsų protėviai, išlydėję jaunimą ir arklius į naktigonę.“
Raitelės Rusnė Urbietytė ir Mėta Kiliūtė pristatė žirgyną „Origonas“, pastebėjusios, kad dalis sportininkų dalyvauja Lietuvos konkūrų čempionate, todėl jų būrys šventėje gerokai mažesnis. 2015-aisiais įsikūrusio žirgyno „Mikadoro“ raitelė Vygantė Žemaitytė pasidžiaugė, kad žirgyno raiteliai dalyvauja net tarptautinėse varžybose, žirgyne laikoma 40 žirgų, avytė ir 7 katės, o „Vilarto“ žirgyno raitelės Greta Vaitkevičienė ir Austėja Žilinskaitė pynė kumelei Vandai karčius, parodė, kaip šukuojami, balnojami žirgai, o tuo tarpu šio žirgyno savininkė Vilmantė Veršelienė pažėrė daugybę įdomybių apie žirgus, žmonių santykius su jais. „Obuolmušis ne žirgo spalvą nusako, o į obuolius panašius ratilus ant žirgo šonų“, – patikslino žiūrovus, kurie manė, kad šis žodis reiškia spalvą. Kalvis Virginijus Baltrušaitis papasakojo ir pademonstravo senąjį amatą – žirgų kaustymą, nes geras žirgas turėjo ir gerą kalvį, gebantį pažinti žirgą, suprasti jo eiseną, mokėti jį nuraminti prieš kaustymą.
Daug triukų atliko ir plojimų sulaukė Žirgų teatras „Bingo“, po jo pasirodymo visi plūstelėjo prie Šventosios upės, kurioje jojikai ir jojikės maudė net trylika žirgų.
Beje, pirmieji du žirgai su raitelėm bristi į upę nepanoro. Būtų maudęsi penkiolika…
Šventės dalyvius ir svečius linksmino folkloro ansamblis iš Biržų „Siaudela“ ir Latvijos Vecumniekų kultūros namų šokių kolektyvas „Veveri“. Pasak naktigonės vedėjos, su latviais mus sieja ne tik kaimynystė, bet ir panašios tradicijos, pagarba gamtai, žmogui ir darbui. Amatų mugė, vainikų pynimas, šokiai, žaidimai ir atrakcijos vaikų kiemelyje, vakarojimas prie laužų vyko iki vėlumos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
… negaliu suprasti, kas čia per naktigonių samprata tokia parodomoji? Naktigonių esmė visoje Europoje ir Amerikoje bei kitur yra piemenų, ganančių bandą ir ją prižiūrinčių per visą naktį iki ryto. O prie laužo būrelis piemenų ir su jais suaugusių kalbasi, pasakoja, dainuoja, mąsto, dalis ilsisi pasikeičiant. Arkių girdymas ir prausimas vandeny yra šio proceso dalis, o ne viešas teatras, ne kažkoks parodomasis dalykas. Čia gi dabar Anykščiuose išgriebtas vienas naktigonių momentas ir iš to daromas šou. Kažkokia nesąmonė, ponai.
Natūralumo ir gyvos etninės kultūros atkartojimo nerasta, o pritraukta tik su pavadinimu, siekiant komercijos, reklamos ir lėšų iš biudžeto panaudojimo, parodant kad veikla vyksat, bet ne tradicijų išlaikymo ir perdavimo ateities kartoms.
Organizatoriams verta padaryti atitinkamas išvadas.