Pensijoms indeksuoti – viršplaninės lėšos, o „Sodros“ rezervas nebus liečiamas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nelinkusi pensijas didinti naudojant „Sodros“ rezervą, šias išmokas planuojama papildomai indeksuoti naudojant viršplanines pajamas.   

„Pačio rezervo nenorime ir neketiname liesti, norime peržiūrėti rezervą, kaip protingiau investuoti, kad turėtume didesnę grąžą, o viršplanines pajamas nukreipinėti į einamųjų pensijų didinimą – individualiosios pensijos dalies indeksavimui“, – BNS teigė viceministras Eitvydas Bingelis. 

Pasak jo, rezervo augimas yra pakankamai didelis, todėl jo pildyti viršplaninėmis pajamomis nėra būtinybės. 

Rezervą ketinama skaidyti į dvi dalis: lėšas investavimui bei „budinčias“ lėšas demografijos iššūkiams ir krizinėms situacijoms, kad prireikus pinigus būtų galima tuoj pat panaudoti.

„Kai turime likvidų fondą, jo metinė grąža, nes „guli“ su palūkanomis, yra kokie 3-4 proc. Jeigu galėtume turėti antrą fondą, kurio lėšos būtų nukreiptos į ilgesnę perspektyvą ir investavimą –  20–30 metų, (toks fondas – BNS) galėtų turėti gerokai didesnę grąžą – 8-9 proc. Taip kaip turi suomiai, norvegai, kurie aktyviai investuoja“, – kalbėjo viceministras. 

Pasak jo, dėl proporcijų dar bus tariamasi su specialistais. Anot viceministro, pavyzdžiui, Vokietijoje „budinčio“ rezervo dalis siekia pusantro mėnesio „Sodros“ atitikmens įstaigos išmokėjimų.

Dabar visas „Sodros“ rezervas yra skirtas pasiruošimui krizinėms situacijoms. SADM duomenimis, birželio 1-ąją „Sodros“ rezervas siekė 3,644 mlrd. eurų, metų pabaigoje planuojama, kad jis išaugs iki 4,396 mlrd. eurų. 

Metų pradžioje iš 3,618 mlrd. eurų dydžio rezervo 441 mln. eurų buvo nukreipta į ilgalaikius vertybinius popierius, 416 mln. eurų – į trumpalaikius, o 417 mln. eurų laikomi terminuotais indėliais. Einamojoje sąskaitoje buvo 1,508 mln. eurų.   

E. Bingelio teigimu, dėl konservatyvių ekonomikos augimo prognozių šiemet papildomai į rezervą gali būti gauta 200–300 mln. eurų daugiau negu suplanuota. 

„Mintis yra ta, kad viršplaninė surinkimo dalis, kažkokia, dar bus sprendžiama, kokia, nes, pavyzdžiui, prezidentas yra pasiūlęs kad 20 proc. būtų nukreipta į papildomą pensijų padidinimą – tų vadinamųjų apskaitos vienetų – kad tie žmonės, kurie sumokėjo daugiau įmokų („Sodrai“, nes gavo didesnius atlyginimus – BNS) ir dėl to turi daugiau apskaitos vienetų, kad jų pensijos būtų šiek tiek didesnės“, – tvirtino viceministras. 

„Kad pensijos tų žmonių, kurie mokėjo daugiau mokesčių, būtų labiau indeksuojamos negu bus bendrai suplanuota kitiems metams“, – pridūrė jis. 

Apskaitos vienetų sistema nuo 2018 metų įvesta individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti. 

Anot E. Bingelio, pagal prezidento pavasarį pateiktą variantą, tokiam indeksavimui būtų nukreipiama nuo 20 iki 60 mln. eurų priklausomai, koks bus perviršis –100, 200 ar 300 mln. eurų. 

Prezidentas Gitanas Nausėda pavasarį pasiūlė nustatyti, kad individualiosios pensijos dalies indeksavimui skirtos lėšos siektų bent 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio.

Kiek dėl papildomo kai kurių pensijų indeksavimo jos augtų, viceministras neprognozavo: „Apskaitos vienetų dalis augti turėtų labiau nei iki šiol“. 

Pasak jo, iki šiol pensijos kasmet buvo indeksuojamos 10-12 proc. E. Bingelis prognozuoja, kad kitąmet pensijos didės apie 10 proc. 

BNS anksčiau rašė, kad papildomam pensijų indeksavimui šiemet skirta 37,3 mln. eurų. 

Kasmet nuo sausio bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai, naudojami apskaičiuojant pensijas, indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo septynerių metų augimo vidurkį.

Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal trejų praėjusių metų, jo apskaičiavimo metų ir trejų prognozinių metų darbo užmokesčio fondo pokytį.

Nuo 2022 metų taikomas ir papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas.