Pinigų žadėjo vaikams ir pensininkams (Nr. 100, 2017-12-16)

Gruodžio 15 d., penktadienį, Anykščių muzikos mokyklos salėje vyko LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio susitikimas su Anykščių rajono gyventojais. Ministrą atlydėjo jo patarėja Kristina Paulikė bei LR Seimo narys Antanas Baura.
Pagrindiniai susitikimo metu aptarti klausimai – nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys įstatymų pakeitimai socialinės apsaugos srityje.

Lietuvoje labiausiai skursta
senjorai ir vaikai

„Situacija socialinėje srityje yra labai bloga. Tuo tarpu ekonominė pusė – mes esame pirmaujantys: bendras vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, yra didesnis negu Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje. Tad „paėmus“ ekonominę dalį, mes turėtume būti turtingesni už jau minėtų šalių gyventojus. O taip nėra… Viena priežastis, kodėl taip yra, kad mes surenkame labai mažai lėšų į biudžetą, pvz., estai surenka 34 proc. nuo BVP, nors pas juos „šešėlis“ irgi yra gana didelis, o mes surenkame 30 proc. Kitas dalykas, netgi tai, ką mes surenkam, perskirstom labai prastai – pvz., socialinei sričiai nuo BVP mes mokame 13 proc., kai Europos vidurkis yra arti 20 proc. Vadinasi, trečdaliu mažiau pinigų tenka socialinei sričiai. Tuo tarpu švietimui – labai panašiai kaip Europoje. Dvi grupės Lietuvoje labiausiai skurta, tai – senjorai ir vaikai. Senjorų 35 proc. gyvena skurde, vaikų – 33 proc., tai reiškia, kad mes nei savo praeitimi, nei savo ateitimi nesirūpinam. Todėl tas pensijų kėlimas, kuris buvo numatytas ir yra numatomas toliau, yra absoliutus prioritetas. Kasmet vidutiniškai pensija turėtų didėti 20-30 eurų. Kita skurstanti grupė – vaikai, tad imdamiesi išmokų reformos šioje srityje, atsigręžėme į vaikus“, – susitikime įžanginį žodį tarė ministras L. Kukuraitis.

Kaupiantys II pakopos pensijų fonduose gaus mažesnes pensijas

Į susitikimą su ministru atvyko daugiausia garbingo amžiaus anykštėnų, kurie kėlė jiems opias problemas. Tiesa, į renginį dirbantiems žmonėms atvykti buvo sudėtinga, nes ministras L. Kukuraitis Anykščiuose lankėsi 11 valandą.
Daug dėmesio buvo skirta pensijų sistemos pasikeitimams. Turbūt ne visi žino, jog pagal naująją tvarką tie, kurie pensijai papildomai kaupia II pakopos pensijų fonde, išėję į pensiją, ją gaus 10-15 proc. mažesnę. „Pertvarkos reikia bent jau dėl dviejų dalykų: kol kas pirma ir antra pakopos yra priešinamos dėl to, kad iš „Sodros“ yra pervedamos lėšos į antrą pakopą. Vadinasi, dabartiniai pensininkai gauna mažesnes pensijas. Jie teigia ir mes pritariam, – jie mokėjo mokesčius tuomet, kai pensininkai gavo šimtaprocentines išmokas, o ne mažesnes“, – kalbėjo ministras.
Iš karto salėje nuaidėjo mintis, kad tada neverta kaupti papildomai, nes bus jaučiamas būsimos pensijos sumažėjimas. Tačiau, pasak L. Kukuraičio, pertvarka reikštų, kad valstybės įmokos į II pakopos pensijų fondus būtų pervedamos ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Pasak jo, tai reikštų, kad būsimiesiems pensininkams, kaupiantiems papildomai, ateityje pensijos nesumažėtų 10–15 proc., kaip yra dabar.
L. Kukuraitis kalbėjo, jog pats yra už papildomą kaupimą ir valstybė ateityje skatins tai daryti, tačiau paklausus, kaip tai bus daroma, L. Kukuraitis buvo lakoniškas: „Gudriai“.
Įvairių pasiūlymų, kaip pakeisti pensijų mokėjimo tvarką, turėjo anykštėnė pensininkė Marijona Fergizienė. Ji kalbėjo, jog reikia imti pavyzdį iš australų. „Australijoje, nepaisant to, kuo tu dirbai – valytoju ar ministru, visi gauna vienodo dydžio pensijas. O tokiems, kaip pvz. Ramūnas Karbauskis, kurie yra labai turtingi, turi didžiulį kapitalą, pensijos iš viso nėra mokamos“, – dėstė M. Fergizienė.
Ministras L. Kukuraitis iš tiesų pripažino, kad tikrai pasaulyje yra šalių, kuriose visiems piliečiams mokamos vienodo dydžio pensijos. Vis dėlto ministras pabrėžė, kad šios Vyriausybės tikslas ne suvienodinti pensijas, o didinti jas, kad skurdžiausiai gyvenanti piliečių grupė galėtų oriau gyventi.
M. Fergizienė pateikė ir dar vieną pasiūlymą – šį kartą tai buvo kalba apie našlio (-ės) pensijas. Pasak jos, jeigu vyras gyveno su viena žmona, staiga pasimaišė jaunesnė ir tas vyras vedė jaunesnę ir numirė, našlės pensiją turėtų gauti ne antroji žmona, o abi moterys. Kažkam replikavus, jog, ką daryti, jeigu būta, pvz., keturių sutuoktinių, tai pasiūlymas buvo pensiją dalinti į keturias dalis. Šiuo metu našlio (-ės) pensija siekia 21 eurą per mėnesį. Nuo kitų metų ši pensija padidės kiek daugiau nei 1,4 euro.
Beje, L. Kukuraitis prabilo ir apie naujieną, kuri galbūt bus pradėta vykdyti nuo 2019 m. „Išmoka netekus sutuoktinio yra skiriama todėl, kad kaip beskaičiuotumėm išgyventi vienam žmogui yra sunkiau nei dviese. Aišku, 21 euras – labai maži pinigai, tačiau ir tai yra pinigai. Yra planų nuo 2019 m. vienišiems pensininkams mokėti papildomą priedą – nesvarbu, ar jis našlys (-ė), ar tiesiog šiaip vienišas žmogus“, – apie galbūt laukiančias papildomas išmokas kalbėjo ministras L. Kukuraitis.

Įvedamos „Sodros“ „grindys“

Dar viena naujovė nuo 2018 m. sausio 1 d. – vadinamosios „Sodros“ „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Šis pasikeitimas reiškia, kad darbdavys, samdantis darbuotoją ne visai darbo dienai, atlyginimą jam galės mokėti tiek, kiek „kainuos“ žmogaus darbas, tačiau mokesčius už jį mokės kaip už visu etatu dirbantį žmogų.
Ministras L. Kukuraitis teigė, jog tokia naujovė mažins „šešėlį“ valstybėje bei bus užtikrinama, kad išėję į pensiją asmenys gaus didesnes pensijas.
„Jeigu dirbant pusę etato yra oficialiai mokama pusė darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė. Dabar darbas ne visu etatu jau virsta karčiais vaisiais. Kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu yra virš 51 000. Jų vidutinis stažas – 22,5 metų.
Šiuo metu nesukaupus būtinojo stažo pensija siekia 158,8 Eur. Jiems skaičiuojama mažesnė pagrindinė ir papildoma pensija, jie taip pat negauna ir priedo už stažo metus. Žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra 287,3 Eur“, – kalbėjo ministras.
Tuo tarpu, darbdaviai nepritaria tokiai įstatymo pataisai ir teigia, kad tai ne tik nesumažins „šešėlio“, bet ir padidins nedarbą.

Visi Lietuvos vaikai gaus pinigų

Nuo 2018 m. sausio 1 d. visi Lietuvos vaikai iki 18 m. amžiaus gaus vadinamuosius „vaiko pinigus“ – 30 Eur per mėnesį. Vaikus auginantys tėvai iki šiol galėjo susimažinti pajamų mokestį, tačiau ši lengvata naikinama, kartu nustatant išmokas už vaikus. Neapmokestinamasis pajamų dydis už kiekvieną vaiką siekia 200 eurų, tokiu būdu dirbantiems tėvams už kiekvieną vaiką grįždavo iki 30 eurų, tai yra praktiškai ta pati „vaiko“ išmoka. Tačiau kuo buvo mažesnis tėvų atlyginimas, tuo ir „vaiko“ pinigai buvo mažesni.
„Pagal dabartinį modelį, „vaiko“ pinigų buvo išmokama apie 54 tūkst. eurų. Nuo kitų metų ši suma beveik trigubės – kai kiekvienas vaikas gaus po 30 eurų, šių išmokų bus išmokėta už 200 tūkstančių eurų. Nejaugi tai blogai?“, –susirinkusiųjų klausė ministras.
Žmonės replikavo, kad „vaiko“ pinigai paskatins asocialias šeimas gimdyti vaikus tik tam, kad būtų iš valstybės gaunami pinigai, o juos gavę tėvai paprasčiausiai pragers.
Ministras stengėsi nuraminti sakydamas, jog ir toliau socialiniai darbuotojai kontroliuos rizikos grupėms priklausančias šeimas ir „vaiko“ pinigai galės būti skiriami įvairiais pavidalais – maistu, drabužiais, būreliais ir t.t.
Senjorai piktinosi, kad dabartiniai tėvai vis „rauda“ kaip jiems sunku auginti vaikus ir kaip būtina, jog valstybė juos remtų. „Mano mama užaugino 9 vaikus. Tėtis žuvo vežamas į Sibirą. Ir jokių pinigų neprašė, ir visi vaikai užaugo, visi baigė mokslus“, – kalbėjo viena anykštėnė.
Jai pritarė ir kita salėje sėdėjusi moteris: „Vis kalbama, kad pensininkams pinigų nereikia, reikia tik vaikams. Tai vežkit mums tuos vaikus ir mes juos auginsim“.
L. Kukuraitis sakė, jog dabartiniai tėvai vis dėlto nelygina savęs su savo tėvų ar senelių karta, o tapatina su savo bendraamžiais, gyvenančiais Europos šalyse, kur pagalba šeimai, auginančiai vaikus, yra kur kas didesnė nei Lietuvoje.