Pirmą kartą Lietuvoje: moksleiviai kviečiami spręsti ekologines problemas mokantis pasaulinio lygio metodikų

Pirmą kartą Lietuvos mokykloms suteikiama išskirtinė galimybė kuriant aplinkosauginius projektus nemokamai mokytis pasaulinio lygio metodikų. Lyderiaujančiuose pasaulio universitetuose dėstomos ir sėkmingai pasaulinio lygio organizacijose inovacijoms kurti taikomos „design thinking“ bei kūrybiškumo metodikos bus pasitelktos moksleiviams sprendžiant realias ekologines problemas Lietuvoje.  

Atsižvelgdami į šių dienų aktualijas, susijusias su klimato kaita, nacionalinės olimpiados „Žalioji odisėja“ organizatoriai kviečia visus 8–11 klasių moksleivius tapti ateities lyderiais ir prisidėti prie vieno didžiausių šių laikų iššūkių – klimato kaitos problemų sprendimo. Šių metų olimpiada skirta ne tik supažindinti jaunosios kartos atstovus su Europos žaliuoju kursu, skatinti domėjimąsi tvariu gyvenimo būdu, bet ir suteikti išskirtinių žinių apie pasaulinio lygio metodikas.

Naujas požiūris į problemų sprendimą

Kaip teigia viena konkurso organizatorių, aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė, siekiant įgyvendinti Europos žaliajame kurse numatytą ES įsipareigojimą iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, tvarios ateities lyderiams ekologijos žinių jau neužtenka – jiems reikalingas ir gebėjimas numatyti, kas bus ateityje, todėl moksleiviai, norėdami kurti darnią aplinką, turi įsivaizduoti ir atrasti sprendimus ne tik esamoms, bet ir  dar neegzistuojančioms problemoms.

„Žiedinė ekonomika reikalauja naujo požiūrio į gamybą, išteklių naudojimą, pakuočių dizainą, o „design thinking“ metodas bei kūrybiškumas, sujungti su ekologijos žiniomis, gali padėti jį atrasti“, – pasakoja V. Griškevičienė ir priduria, jog moksleivių dirbtuvėse įgyti mąstymo įgūdžiai moksleiviams bus praktiškai pritaikomi įgyvendinant projektus jų bendruomenėse.

Kūrybiškumas, analitinis ir kritinis mąstymas bei gebėjimas problemas spręsti kompleksiškai, kaip vienos reikalingiausių kompetencijų iki 2025-ųjų, išskirtos ir Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje. Konkurso metu jas moksleiviai ugdys kartu su „Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja, dizaino mąstysenos trenere bei inovacijų kūrimo konsultante Justina Klyviene „Design thinking“ bei kūrybiškumo laboratorijos „CreativityLab“ įkūrėja bei vadove dr. Ieva Martinaityte.

Svarbu numatyti poveikį aplinkai

Pasak vieno organizatorių, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškasׅ“ vadovo Kęstučio Pociaus, sprendžiant aplinkosaugines problemas, svarbus kiekvieno sąmoningumas ir asmeninis indėlis, todėl siekiant Europos žaliajame kurse numatytų pokyčių įgyvendinimo, domėtis tvariu gyvenimo būdu ir ugdyti visuomenės vertybes, palankias aplinkai, turime pradėti kuo anksčiau. Anot jo, į šią misiją įtraukti jaunimą bei padėti ugdyti jiems reikiamas kompetencijas – itin svarbu.

 „Gebėjimas inicijuoti inovatyvius projektus, prisidedančius prie žalos aplinkai mažinimo, bei vystyti savo veiklą taip, kad gamyba ir perdirbimas taupytų gamtos, žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius, – neabejotinai gali padėti sušvelninti poveikį klimatui ir kartu pasiekti Žaliajame kurse numatytus tikslus, todėl jis turi būti nuosekliai ugdomas kartu su kitais ekologijos principais, – teigia K. Pocius. – Svarbu ugdyti jaunąją kartą taip, kad šie poveikį aplinkai gebėtų įvertinti dar kūrybos procese, o ne tuomet, kai jau padaryta žala.“

Konkurso eiga

Konkursas vyks 2022 metų kovo – lapkričio mėnesiais. Iki kovo 21 d. dalyviai kviečiami registruotis elektroniniu būdu, užpildant registracijos formą. Visos užsiregistravusios mokyklos kovo 21 d. – balandžio 22 d. bus kviečiamos atlikti praktinę užduotį – identifikuoti mokyklos ar miesto bendruomenėje egzistuojančią aplinkosauginę problemą ir sukurti projektą, siūlantį jos sprendimo būdus. Spalio mėnesį nuotoliniu būdu vyks konkurso pusfinalis, o lapkritį – finalas, kuriame 3 nugalėtojai bus apdovanoti konkurso organizatorių bei partnerių įsteigtais prizais. Nugalėtojų laukia pažintinė ir su aplinkosauga susijusi kelionė į Europos šalį.

Per penkerius veiklos metus „Žaliosios odisėjos“ projekte sudalyvavo 147 tūkstančiai moksleivių iš visos Lietuvos. Per šį laikotarpį, įgyvendindami įvairias aplinkosaugines iniciatyvas, Lietuvos moksleiviai sutvarkė daugiau nei 239 tonas įvairiausių šiukšlių, sutaupė 189 tūkst. kilovatvalandžių elektros ir parengė 90 projektų, kuriuos įgyvendino mokyklų bendruomenėse bei už jų ribų.