• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 20 kovo, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Pokalbiai prie laužo „Miško festivalyje“

Simona STRAŽINSKAITĖ
2019-06-24
Naujienos
0
Ketvirtadienį vyko ,,Suneštinis”, kuriame festivalio dalyviai valgė lėtąjį maistą - pagamintą ir valgomą bendruomeniškai.Irenos Vaitkienės nuotr.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Birželio 19 dieną, trečiadienį, prie Lajų tako ir Puntuko akmens, „Miško festivalio“ metu vyko pokalbis prie laužo su etnologu dr. Dainiumi Razausku, astronomu Sauliumi Lovčiku ir etnografe Ona Drobeliene. Pokalbis ,,Miško ir žmogaus vienybė“ – vienas iš festivalio renginių. Buvo kalbama, kaip senosios civilizacijos suvokė pasaulį – dangų, žemę, mišką, aiškinama žodžio ,,miškas” prasmė bei etimologija, kalbėta, kad būtis neatsiejama nuo miško.
Šis festivalis Anykščiuose vyksta jau antrą kartą ir šiais metais tęsis ilgiau – 5 dienas.

Ketvirtadienį, birželio 20 dieną, buvo organizuotas „Idėjų suneštinis“, kurio metu vyko ekskursija lengvaisiais automobiliais po šventvietes bei Anykščių kraštą ,,Miškas ir žmogus” su archeologu, profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi, žygis baidarėmis su Anykščių regioninio parko gidu ir pėdsekystės žygis jaunimui su Andrejumi Gaidamavičiumi.
Penktadienį, birželio 21 dieną, vyko dviračių žygis po Anykščių Šilelį su Anykščių Regioninio parko gidu, o visą dieną vainikavo vakaro pokalbis ,,Gamtiškas atkūrimas: laukiniškumas pasaulyje ir mumyse” su ekologu-vizionieriumi Alan Watson Featherstone (Škotija), paskyrusiu 30 metų Kaledonijos miško Škotijoje atkūrimui. Nors trečiadienio vakare žmonių nebuvo daug, bet kokybė tikrai nustelbė kiekybę.
Etnologas, daugelio knygų autorius D. Razauskas pasakojo, iš kur atsirado žodžiai „medis“ ir „miškas“. D. Razauskas pokalbį pradėjo sakydamas, kad kalba yra tam tikra filosofija. Abi šios sritys susijusios, nes yra kildinamos iš Indoeuropiečių prokalbės, todėl dažnai žodžiai turi panašias reikšmes, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra panašios. Pavyzdžiui, latviškai „jaga“ reiškia prasmė, supratimas, o lietuviškai – jėga. Todėl galima teigti, kad Baltų jėgos supratimas buvo grindžiamas prasme ir supratimu. Remiantis panašiais etimologiniais ryšiais, galima rekonstruoti ir atkurti pamirštus žodžius. Žodis „medis“ taip pat yra labai reikšmingas. Lietuvių kalboje šis žodis žymi kelias reikšmes ir paralelines lytis, kaip „medžias“ ir „medė“. Pats žodis „medis“ gali reikšti ne vien tik vieną medį, bet ir visą mišką. Šio žodžio pirminė indoeuropiečių prokalbės forma – „medias“ . Lietuvių kalboje šios galūnės išnyko. Jos afrikanizavosi (lot. affrikare), virto šnypščiančiomis priebalsėmis arba prarado „a“, taip atsirado forma „medis“. Tiksliausias lietuviško žodžio „medis“ atitikmuo randamas lotynų kalboje – „medius“, bet jis reiškia ne medį, o vidurį. Sanskrito kalboje egzistuoja „madhias“. Etnologas D. Razauskas teigia, kad viską galima išsiaiškinti, priklausomai nuo to, kaip bus aiškinami reikšmių tarpusavio santykiai. Viena iš teorijų – medžiai buvo sodinami, norint atskirti skirtingus kaimus ar skirtingas sodybas. Medžiai baltams simbolizuodavo ribą tarp ko nors. Tačiau kiti mokslininkai yra linkę teigti, kad indoeuropietiškas žodis „medias“ yra labiau sietinas su pasaulio medžio viduriniąja dalimi. Rusų kalbotyrininkai medžio pavadinimo reikšmę aiškina koncentriškai, teigdami, kad pasaulio viduryje auga medis, taip suteikdamas erdvei vidurį. Senosios gyvenvietės būtent taip ir yra orientuotos. Kaimo viduryje auga medis, aplink kurį sukasi bendruomenės gyvenimas.
Astronomas Saulius Lovčikas pokalbį pradėjo užduodamas klausimą: „O kur giedrą dieną danguje dingsta paukštis?“ Paukštis nuskrenda pas Dievą. Nuo senų laikų buvo kuriamos įvairios pasakos, norint parodyti, kad dangus nėra taip aukštai. Tai rodo tokie posakiai, kaip „parsitempti debesį“, arba pasaka apie pupą, kuri užaugusi iki dangaus. Žalčio lakinimas ar paukščių kalbos mokymasis rodo norą pažinti supančią aplinką. Žmonės stengėsi paaiškinti tai, ką mato aplink. Galbūt mums yra įprastas Pasaulio medžio vaizdavimas, bet skirtingos kultūros turi skirtingus būdus paaiškinti nesuprantamiems dalykams. S. Lovčikas pasakojo, kad su vienu prancūzų tyrinėtoju yra iškėlęs teoriją, kad jaunas mėnulis yra kaip laivelis, kuris pilnėja žmonių sielomis. Prisipildęs jis viską išpila ant Paukščių tako. Tuomet dūšelės gali pasirinkti, ar nori keliauti į požemius, ar į dangų. Okeanijos gyventojai Paukščių taką lygina su dangaus stuburu, o jame esančios žvaigždės – slanksteliai. Graikų mitologijoje galima atrasti stipruolį Atlantą, kuris laiko dangų, nes jis pats nesilaiko. Norvegijos samiai turi istoriją apie elnią – Sarvą, kuris keliauja per dangų. Kasiopėjos žvaigždynas yra elnio ragai, nuo jo žemyn – Persėjas ir Andromeda – kaklas, o Pegaso žvaigždynas yra Sarvos kūnas. Elnią dangumi vejasi du medžiotojai. Vienas – viename dangaus gale, o kitas – kitame. Jie stengiasi elnią Sarvą sumedžioti, o šis ant nugaros neša stulpą, kuris laiko dangų. Juk ir lietuvių kultūroje ant stogastulpių yra vaizduojama saulutė – dangaus kūnas.
Etnografė Ona Drobelienė tyrinėja Šilų dzūkus. Prie miškų ir upių įsikūrusi gentis kildinama iš įsimylėjusio „berno“ ir „mergos“, kurie neturėjo jokio turto. Jiems vestuves iškėlė kaimas, o jaunieji, atšokę savo „vėselę“, neturėdami pirkelės, susiėmę už rankų atsigula ant „žiponuko“, žiūri į žvaigždes ir sako: „Dzieve dzieve, kokie mes esam laimingi. Kiti tai nieko neturi“. Visais laikais dzūkai teikė didelę svarbą miškui ir medžiui, mat tai yra jų pragyvenimo šaltinis. Jie nekerta medžio „nemiegančio“. Atėję į mišką, pasimeldžia ir pažada jį atsodinti. Kiekvienas miške augantis medis turi savo paskirtį, todėl nė vienas nepražūva, nenueina veltui. Vyresnio amžiaus žmonės turi savo grybavimo vietas ir jas pažįsta taip gerai, kad ėjimas grybauti prilygsta pasivaikščiojimui po savo sodą. Žino, kur auga koks grybas, kiek jų pasislėpę už to ar ano medžio. Šeimos grybavimo vietos, „tropelos“, būdavo perduodamos ir aprodomos 12 metų sulaukusiems vaikams. Ne veltui atsirado posakis: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, tačiau yra ir antra šio posakio dalis: „Jei ne grikiai ir ne lišiai, dzūkų bernai būt nuplyšį“, mat bene vienintelis augalas, gerai derantis smėlingose Dzūkijos žemėse, ir yra grikis. „Medzį“ Šilų dzūkai pradeda pažinti ,,nuo kelmo“, dar augantį. Būtent miško jutimas, pažinimas ir mokėjimas gyventi „pieskynuose“ daro Šilų dzūkus tokius ypatingus.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Istorikas dr. Mindaugas Nefas išleidžia knygą apie Lietuvos šaulių sąjungą

Panašūs straipsniai

Dėl Anykščių rajono mero rinkimų jau pluoštas skundų

2023-03-20
7

"Liberalų sąjūdžio pirmininkės pirmoji pavaduotoja Edita Rudelienė teigia, kad jos partija kreipėsi į Seimą, kad Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse...

Šventosios kairiojo tako ir aikštelių atnaujinimas kainuos per 137 tūkst. Eur

2023-03-20
1

Anykščių miesto Šventosios upės kairiojo kranto tako ir aikštelių ties Dainuvos slėniu dangos remonto darbus atliks IĮ „Bėruva“.

Su šia įmone...

Sonata Veršelienė laukia konkretaus pasiūlymo

2023-03-20
16

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Sonata Veršelienė, „Anykštos“ paklausta apie jos galimą darbą Kęstučio Tubio komandoje, dėstė, kad iš paties...

Gabrielė Griauzdaitė-Patumsienė į vicemerus neis

2023-03-20
23

Vakar Anykščių rajono meru išrinktas „valstietis“ Kęstutis Tubis „Anykštai“ sakė, kad vicemerų pareigas pirmiausia siūlys konservatorei Gabrielei Griauzdaitei-Patumsienei bei Demokratų...

Anykšta TV:

Naujienos

Dėl Anykščių rajono mero rinkimų jau pluoštas skundų
Šventosios kairiojo tako ir aikštelių atnaujinimas kainuos per 137 tūkst. Eur
Sonata Veršelienė laukia konkretaus pasiūlymo
Gabrielė Griauzdaitė-Patumsienė į vicemerus neis
Motociklo vairuotojui nustatytas sunkus girtumas
Degė žolė ir miško paklotė

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Kovo 19 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 17 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 16 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 15 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 14 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Kultūros atašė Ukrainoje konkursą laimėjo menotyrininkas T. Ivanauskas
VRK vicepirmininkas: dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas turėtų pasakyti teismas
61 proc. Lietuvos gyventojų prisidėtų prie pasipriešinimo kilus grėsmei
„Maisto bankas“ rengia pavasarinę produktų rinkimo akciją
Renkant merus antrajame ture prasideda balsavimas namuose
Situacija Anykščiuose ir Visagine – apmaudi, bet negalima kaltinti vien VRK

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ką pirmiausiai perskaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara kovas

Jara kovas

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Saulenis

Saulenis

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In