Premjeras: dėl seimūnų „čekiukų“ nereikia papildomo reguliavimo, tiesiog vadovautis morale

Daliai Seimo narių iš parlamentinių lėšų apmokant pavežėjų paslaugas įvairiu paros metu ir šventinėmis dienomis, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam nereikia griežtesnio teisinio reguliavimo, parlamentarai paprasčiausiai turėtų vadovautis moralinėmis nuostatomis.

„Visiems taikomi vienodi moralės standartai. Tu supranti, kad tai yra šventinės dienos, tikrai nevažiuoji savo politinių nuostatų dėstyti ar aiškinti teikiamo teisės akto projekto, tai gal pamėgink tą daryti savo lėšomis, visi turime ne vieną kortelę ir galime skirtingomis atsiskaityti, atsiskaityk iš savo sąskaitos“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo ministras pirmininkas.

„Nereikalingas papildomas teisinis reguliavimas, čia tiesiog elementarios kiekvieno asmens, kad ir Seimo nario, moralinės nuostatos“, – pridūrė jis.

Naujienų portalas „Delfi“, išanalizavęs parlamentaro veiklai apmokėti skirtas ataskaitas, pranešė, kad dalis naujojo Seimo narių naudojosi pavežėjų paslaugomis vėlų vakarą ar paryčiais, taip pat šventinėmis dienomis.

Bene dažniausiai pavežėjimo ir trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis naudojosi konservatorius Matas Maldeikis, lapkritį–vasarį išleidęs 952 eurus. Jo kelionės vyko darbo dienomis, savaitgaliais, taip pat, pavyzdžiui, Naujųjų metų naktį parlamentaras kompensavosi keturias keliones už 74 eurus.

Politikas nurodė keliavęs darbo reikalais.

Vėlų vakarą ar paryčiais važinėjo ir konservatoriai Vytautas Kernagis, Daiva Ulbinaitė, Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė, socialdemokratai Inga Ruginienė, Kęstutis Vilkauskas, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Artūras Zuokas.

„Delfi“ taip pat nurodė, kad parlamentarai noriai naudojasi sugrįžusia galimybe nuomotis automobilius.

Konstitucija numato, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto. 

Seimo statute numatyta, kad kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų. 

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas. 

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai. 

BNS skelbė, kad visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Kilus rezonansui visuomenėje, Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

S. Skvernelio iniciatyva šioje Seimo kadencijoje mėginta dar kartą peržiūrėti parlamentinių išlaidų naudojimą, siūlyta ir jas mažinti, tačiau frakcijos nepritarė praktiškai visiems siūlomiems pakeitimams. 

Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.