Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Valstybinės darbo inspekcijos vadovu Jonu Griciumi, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstove Ingrida Palaimaite ir viešojo valdymo ekspertais Vitaliumi Nakrošiu bei Viliumi Mačiulaičiu aptarė viešojo sektoriaus skaidrinimo klausimus.
Vyriausybė yra pasirengusi reformuoti viešąjį sektorių, tačiau šis sektorius – ne tik valstybės tarnyba, bet ir darbo sutarčių pagrindu dirbantys tarnautojai.
Pasak Prezidentės, viešojo sektoriaus reforma negali būti dalinė, ji turi užtikrinti skaidrumą visame sektoriuje ir stabdyti jame korupciją ir nepotizmą, kurie didina neteisingumo jausmą ir emigraciją.
Šiame sektoriuje priimant darbuotojus į pareigas pirmenybė neretai teikiama pažintims, giminystės ryšiams arba partinei priklausomybei. Tai problema, kurią įžvelgia ne tik specialistai, teisininkai, bet ir didelė visuomenės dalis.
Šalies vadovė yra gavusi ne vieną laišką, kuriame rašoma apie valstybės ar savivaldybių įmones ir jose įdarbintus vadovų giminaičius bei partiečius.
Net 45 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų teigia susidūrę su situacija, kai politikai protegavo savo partijų narius, kad šie eitų pareigas.
Naujausiais „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimais, 4 iš 10 vadovų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse yra susiję su partijomis, o kai kuriose savivaldybėse daugiau nei trečdalis administracijos darbuotojų priklauso tai pačiai partijai.
Pastebima, kad viešojo sektoriaus darbuotojų kaita dažnai priklauso nuo politinių ciklų. Lyginant pastarųjų dešimties metų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitą matyti, kad kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, 17,66 proc. savivaldybių administracijų darbuotojus sieja santuokos ar kiti giminystės ryšiai. Dažnai šie ryšiai lemia ir nepagrįstą administracinio aparato didėjimą. Pagal „Spinter tyrimų“ apklausą 40 proc. žmonių mano, kad biudžetinių įstaigų ir savivaldybių darbuotojai sprendimus priima būdami šališki.
Todėl Prezidentė teiks Seimui Darbo kodekso pataisas, numatančias, kad į pareigas viešajame sektoriuje turi būti skelbiamos viešos atrankos.
Pagal šalies vadovės siūlomą naują tvarką viešos atrankos turėtų būti skelbiamos į pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat valstybės ir savivaldybių įmonėse bei valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Šiuo metu konkursai jau skelbiami užimant vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių pareigybes.
Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turėtų patvirtinti konkursų į pareigas paskelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą. Atrankos turėtų būti lanksčios, skaidrios ir neapsunkinančios institucijų nereikalingomis procedūromis, sudarančios sąlygas viešajame sektoriuje įsidarbinti kompetentingiausiems kandidatams.
Didinti viešojo sektoriaus atvirumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų Lietuvai yra rekomendavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), siūlydama užtikrinti atvirą ir skaidrią atranką, grindžiamą objektyviais kriterijais.
Dalis viešų įstaigų jau dabar savo sprendimu skelbia viešas atrankas, nors kol kas tai dar nėra privaloma.
Priminsime, kad praėjusį mėnesį posėdžiavusi Anykščių rajono Taryba priėmė sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus Audroniaus Gališankos nušalinmo nuo tarnybinių pareigų, jam rengiant, svarstant, priimant ar dalyvaujant priimant sprendimus, susijusius su savivaldybės vyriausiosios specialistės Audronės Pajarskienės tarnybinės veiklos vertinimu. Tai, kad A.Gališanką ir A.Pajarskienę sieja giminystės ryšiai, Anykščių rajono Taryba informuota tik po metų, kai A.Gališanka pradėjo eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
