Valdininkų privilegijų tema buvo ir yra aktuali. Niekam nepatinka, kai valdžios žmonės, kurių priedermė rūpintis gyventojų gerove, ieško būdų, kaip įkišti rankas į biudžeto kišenę arba kitaip pasinaudoti viešaisiais resursais asmeninei naudai gauti.
Itin aršiai su šia blogybe pradėta kovoti dar Nepriklausomybės apyaušryje, kuomet susikūręs Sąjūdis paskelbė tikrą karą žinybinėms sanatorijoms, gydymo įstaigoms, naudojimosi specialiomis parduotuvėmis ir pan. Prisipažinsiu, viena sovietinių laikų privilegija pasinaudojau ir aš. Prikalbėtas užimti svarbias pareigas savivaldybėje, gavau paskyrą „Žiguliui“. Tiesa, pirkau mašiną už nuosavas lėšas, betgi teisę ją turėti įgavau be eilės.
Panašu, tie laikai su trenksmu grįžta. Tik mastai nepalyginamai didesni. Seime – čekiukai, sandėlio gėrybės, o žemesniame valdžios lygyje privilegijoms – žydintis rojus.
Savivaldybės administracija nusistatė sau darbo laiką, skirtingą nei kitose valdiškose įstaigose. Papildžiusi šiokias darbo dienas minutėmis, ji savo darbuotojams padarė laisvą penktadienio pusdienį. Aritmetiškai lyg ir gerai – surenkamas pilnas savaitės valandų skaičius.
Valdininkams patogu pasiilginti savaitgalio laiką, tik ar patogu gyventojams? Juk valdiškos įstaigos dirba įprastu darbo laiko grafiku. Žmonėms neretai tenka susitvarkius reikalus vienoje vietoje, apsilankyti kitoje. Gal nukniauktas penktadienio pusdienis ir neturės įtakos klimato kaitai – atiduočiau ir pirmadienį, tačiau šis faktas parodo, jog savivaldybė dirba ne tikslui. Jeigu jis – tarnauti žmonėms. „Sodra“ jau senokai klientų patogumui yra įvedusi kasdieninę papildomą darbo valandą. Taigi, nors pokytis nėra didelis, vis tik jis – ne gyventojų patogumui.
Kita vertus, savųjų interesų matymas, tačiau nepaisymas tų, kam turi tarnauti, neretai pastebimas mūsų valdžios sprendimuose.
Antai prieš Kalėdas savivaldybės darbuotojai uždarame vakarėlyje už biudžeto pinigus malšino nuovargį ir įtampas, pasikvietę popmuzikos grupę, už kurios koncertą sumokėjo 5 tūkstančius 625 eurus. Renginys buvo uždaras, tad mokesčių mokėtojams neprieinamas. Gal ir reikia kartais atsipalaiduoti, pabendrauti kitame formate, tikintis sustiprinti komandą, tik kodėl nesinaudojus savų kultūros įstaigų paslaugomis? Kultūros centras turi puikių įvairaus žanro meno kolektyvų. Pagaliau pati savivaldybė įkūrusi ir finansuoja profesionalų reprezentacinį (taip jį patys vadina) chorą. Kam reikia kažkur ieškoti, kai yra šalia, savame rate. Ir netektų mokėti. Kaip atrodytų, jei mes, anykštėnai, nepasitikėdami savivaldybe ar norėdami geresnės kokybės valdymo paslaugų, ieškotume jų kur nors Molėtuose ar Kupiškyje?
Vietinių kolektyvų lygis netinka? Tai kodėl nesiekiate aukštesnio, juk kultūros veikla yra savivaldybės rankose. Sutinku, kad norisi kažko išskirtinio, bet tam yra sava piniginė. Mokesčių mokėtojai už valdininkų pramogas neturi mokėti.
Kitas atvejis. Valdžios įstaiga už 66 tūkstančius privačioje draudimo kompanijoje apdraudė darbuotojus savanoriškuoju sveikatos draudimu. Pinigai dideli, tik ar paslauga būtina ir atitinka valdiškos įstaigos tarnautojų poreikius? Žinia, kaip visi šalies dirbantieji, taip ir Valstybės tarnautojai draudžiami Privalomuoju sveikatos draudimu, mokėdami įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Susirgai – „Sodra“ už nedarbingumo laikotarpį sumoka kompensaciją, Ligonių kasa – už gydymą. Tad ko dar papildomo reikia? Sutikčiau, galbūt toks draudimas praverstų sunkų ar kenksmingą darbą dirbantiesiems. Gal masažo, gal reabilitacijos po patirtos traumos paslaugos, o gal pigesni vaistai… Vis tik su kokiomis sveikatos rizikomis susiduria kontoroje dirbantys savivaldybės tarnautojai? Dauguma jų jauni, sveiki ir gražūs. Nebent kas panorės baltesnius dantis susidėti ar krūtinę pasitobulinti.
Panašu, kad rajono valdyme avarinė padėtis. Meras pogriežtis, tačiau darnios vietinės valdžios veiklos neužtikrina. Savivaldybė nedirba, kaip geras šeimininkas. Vienam penkiasdešimt, kitam – šimtas tūkstančių, trečiam – mašina. O renginių organizavimo paslaugas iš rajono kultūros įstaigų baigia nukonkuruoti privatūs asmenys iš Vilniaus. Suprantama, ne už dyką.
Privilegijas dalinti, mokėti už kompetencijos stoką, nėra gero valdymo požymis. Galimas daiktas, toks vadovų dosnumas – ne paramos tikslu, o turint neviešą interesą ar apeiginę galią.
Kantrybės čierka pildosi…
P. S. Žinau, ne vienas valdžios žmogus pasakys, kad tiek papildomas draudimas, laisvas penktadienis ar linksmai praleistas vakarėlis yra motyvacinė priemonė. Vis tik nepalyginamai svarbiau yra vidinė disciplina. Motyvas, kaip ir gražus oras – kartais būna, kartais ne. Nei „žiguliukas“ skatino mane geriau dirbti, nei už dyką sudėti dantys privers valdininką labiau pasistengti.
