UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.
Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.
Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.
UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai
UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas
© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje
Kažkam labai prireikė tų patalpų… Kas nori nusavinti?
Jei iškeltas klausimas viešai, tai jau nuspręsta. Rašykite, šaukite, piktinkites, bus nulis jūsų nuomonei. Be reikalo keliamas klausimas.Kaip ir kiti klausimai..
Gal jau Balčiūnui ir koplyčia su Zagsu užkliuvo, kaip ir biblioteka ir muziejus su pavadinimais. Šokim, trypkim pagal jo dūdelę, jei savo makaulėse proto neturime. Šitiek metų koplyčioje santuokos buvo registruojamos, niekas niekam nekliuvo, o dabar jau blogai, jau reikia perversmus daryti. Kvailybės.
aha, anksčiau ir kaimo bobutė jauna merga buvo ir diedukui davė kadu jis tik panorėjo, o dabar tik per televizorių laidžia pažiūrėt. Tai kas čia-kvailybės ar natūralūs laiko pokyčiai?
Galima pritaikyti šitai veiklai PK areštinės patalpas. Kas pageidautų galėtų ir kambarį pirmai nepriklauosomo gyvenimo arešto nakčiai užsisakyti. Kam ten, koplyčioje vis drumsti kapinių ramybę su įvairių kūniškų užgaidų registracijos ceremonijomis.
Kai dabar daugelis gyvena susmetę, be jokių santuokų, tai pakanka vietos koplyčioje ir santuokoms užregistruoti, ir renginiams organizuoti. Nereikia nieko keisti. Ir taip pilna visokiausių įstaigėlių pristeigta, darbuotojai sukomplektuoti, o ką dirba tuose menų centruose, menų inkubatoriuose, dvareliuose- nežinia. Gal vėl kokiam vilniečiui galvon mintis šovė ir vėl anykštėnams protą suka.
Tai kokioj vietoj siūlot ? Ar naujus rūmus statyt žada ?
dar pernai ponas bibliotekos direktorius teikė savivaldybės tarybai raštą, kad jo valdomame „Istorijų dvarelyje“ yra nenaudojamų, veiklai nereikalingų patalpų. Kultūros tarybos narė, bibliotekos skyriaus vedėja teigė, kad šis filialas bibliotekai nei žuvis nei mėsa pagal veiklas. Taigi pasiūlymas savivaldybės administracijai imtis reorganizacijos.
Puiki vieta įkurdinti CM skyrių ir organizuoti iškilmingas ceremonijas Okuličiūtės dvarelyje, Paupio g. 10. Tai ir patalpų išlaikymas atsipirktų už rinkliavas iš besituokiančiųjų ar pageidaujančių išregistruoti santuoką. Taip pat derinasi ir gimusių vaikų registracijos vieta su pastato paskirtimi. Čia ir nuomai pobūviams yra visos sąlygos.
Ponia vyr.specialistė ar supranta sąvoką ’’Koplyčia’’ ? Čia žmonių palaidojimo ir maldų vieta, aplink koplyčią palaidoti mirusieji, tai senosios miesto kapinės. Gal poniai priimta ’’persikelti darbo valandomis’’ į šv.Mato bažnyčią ? Juk objektų paskirtis ta pati, ten šv.Mišios tik vakare būna ir suolų kur kompiuterius pasidėti daug yra ten ?
Dabar kažkas pamate ,kad kapinėse …o kur ankščiau buvo ,nemate? Žodžiu bardakynas ,kas kaip nori tas nesąmones daro .Reikia pirma galvot ,,,,paskui daryt ,o pas mus atvirkščiai.
Dar prieš keletą metų mirusieji buvo šarvojami namuose ir dažniausiai pačiame didžiausiame ir pačiame gražiausiame kambaryje. Tame pačiam kambaryje vykdavo ir pačios didžiausios ir svarbiausios šeimos šventės- vestuvės, krikštynos, jubiliejai. Juk ir džiaugsmingos šventės ir laidotuvės yra žmonių gyvenimo dalis, žinoma jos vyksta ne iš karto. Ir jaunieji per vestuves eina į kapines pagerbti brangių žmonių, padėti gėlių. Tai gyvenimas. Tai kodėl koplyčioje, kuri stovi gal ir kažkam mirtį primenančioje vietoje negali vykti santuokos? Jau mes visi baigiam pakrikt. Viską tik griaut, iškelt, sunaikint. Ar ką nors sukūrėme?
Savo laiku buvome sukūrę uždaro socializmo komunistinę santvarką, kurio idiologai į jaunas lietuvių galvas kišo komunistinę idiaologiją, naikindami tikėjimą Dievu, senus tautinius papročius paversdami komunistinio jaunimo ir darbo žmonių liaudies meno ir folklioro šventėmis, garbinant partiją ir tėvynę.
Bet ta santvarka sugriuvo ir jos supuvusi ideologija jau ne visiems kvepia iš praeities.
Atėjo laikas permainoms, kad ir anykštėnams čia būtų gera gyventi!
Labai puiki vieta santuokoms. Santuoka labai svarbus žmogaus gyvenimo įvykis. Tam ir vieta turi būti pati geriausia ir iškilminga. Tegu kuo daugiau žmonių tuokiasi, gimdo vaikus ir juos iškilmingai registruoja. Juk mūsų tiek nedaug ir dar visokiais kvailais nutarimais norim gražius ir gerus dalykus sujaukt. Jokiu būdu nesikėsinkit. O menų centrams ar kažkokioms panašioms įstaigoms vietos rasit. Kiek to meno Anykščiuose. Šiandien jis vienoks, rytoj kitoks. Uždarinėjat kultūros įstaigas ir dar naujų vietų ieškot.
Bet koks pokytis, net ir labai mažas, sulauks maksimalaus pasipriešinimo. Tai yra žmonių psichologijos alfa ir omega. Kai yra pasirinkimas nieko nedaryti, ar daryti mažą žingsnį, kuris ateityje duos naudą, žmogus visada pasirinks „nieko nedaryti“
Laukiame Pasaulio anykštėnų bendrijos, Menų centro vadovų, Kultūros tarybos narių pasisakymų, kaip jie matytų Koplyčios, kaip vieningo kultūros centro, prasmingą įveiklinimą, jei jo visos patalpos būtų dedikuotos menui ir kultūrai.
O iškilmingos jungtuvių ceremonijos ad hoc principu galėtų vykti tiek ir Koplyčioje, tiek ir bet kurioje kitoje gražioje rajono vietoje.
Solidžiau atrodai kai savo sapaliones pasirašai mamytės vardu ’’MF’’ ! Ar apskritai, savo kvaila besmegene galva suvoki kad ten, koplyčios rūsiuose ir aplink ją palaidoti mirusieji ?
Atskirkime dvi civilinės metrikacijos skyriaus funkcijas:
1) registruoti pareiškimus, tvarkyti „popierizmą“, kurio vis daugiau atliekama „be popieriaus“, bet kompiuterių ekranuose prisijungus per e-valdžios vartus, ir
2) iškilmingos santuokos ceremonijos, kurios gali būti, bent jau teoriškai, jaunųjų nekrofilų pageidavimu, bet kur (keturi K) – tame tarpe ir krematoriume, kolumbariumuose, katakombose, kapinėse ir t.t.
iškelti dėl iškėlimo, neradus geresnės vietos. Kam to reikia?
gal šitą klausimą turėjo išdiskutuoti kultūros taryba? Santuokos ceremonija tai taip pat menas ir renginys, o nekaltai nuotakai tai ir pagrindinis gyvenimo įvykis prieš atsiveriant kitokiam gyvenimo periodui. Gal menų centro direktoriui sunku nesijaudint, susilaikyti visa tai matant ir trukdo pagrindiniam darbui susikaupti? Svarbiausia kad poros priimtų santokos sakramentų bažnyčioje, o civilnį įraša galima padaryti ir Tilto g. pastatų komplekse, pernešus nuotaką per tiltą iš bažnyčios. Po to iš karto į restoraną …