Rimantas VANAGAS, rašytojas:„ Anykščių įvairovė – mūsų fenomenas, šlovė ir… Nesakau, kad nelaimė, bet – tiksinti problema. Taktika „visko po truputį“ teoriškai lyg ir turėtų pritraukti lankytojus visais metų laikais, tačiau Lietuvos klimatas vis tiek yra sezoninis, sunkiai prognozuojamas, tad tam tikrais laikotarpiais liekame, kaip sakoma, ant ledo. Nei darbo, nei pinigų. Todėl būtini tam tikri prioritetai, nuoseklumas, juolab viskas susiję su investicijomis, o jos nėra neribotos.“

Galų gale Anykščių rajono žmonės 2023-iais ryžtingai atsikratė juos prievarta ir apgaule „kurortinusios” valdžios. Nors anys taryboje vis dar yra daugumoje, spardosi ir priešinasi, prieš merą šiaušiasi, bet nebeilgai rudens musė zys! Ach kaip myli musės dichlofosą… Jos vis dar mums žada: Va dar pilį ant „Vorutos” pastatysim, medinių takų su apsižvalgymo bokštais pridarysim, visus siauruko bėgius pablizginsim, bažnyčios duris paauksuosim ir šitokio „čiūdo-judo” žiūrėti lėks turistai iš viso pasaulio. Lėtuoju gyvenimo būdu šlepsės jie per aptingusius Anykščius tiesiai link kapinių ir ieškos Lietuvoje lietuvių. Emigravusių, išmirusių, sunykusių, „ukrainizuojamų”… Kažin ar ne viena iš indėnų, gal afrikiečių, buvo ta lietuvių kalba?
„Čia kažkada baltai gyveno, kryžiuočius sutriuškino, nuo totorių-mongolų okupacijos Europą gynė ir … pyragu įvilioti į „trečiąjį eurosojūzo reichą” patys save susinaikino” – tratatorins visomis pasaulio kalbomis jiems gidai. Didvyrių žemės kadaise būta, bočiai alų midų gėrė! Kol pragėrė…
Tai kaip „mieli Anykščių krašto žmonės”, ar tokia strateginio klestėjimo iliuzija jums patinka? Be gamybos, be gero darbo ir uždarbio, be progreso? Gera tamstoms širdyse rajoną taip, atsiprašant, prašikus, a? Oi matyt kaip būti liokajais turistams gera! Tik sąžinę kažkodėl ne vienam vis aštriau sūri ašara graužia ir graužia , a ne… Slaptai. Negi prisipažinsi, kad ir pats kaltas gerokai esi? Juk gėda blyn…