Žinomas aktorius, olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, Seimo narys, buvęs viceministras – reta savivaldybė turi tokį didelį kandidatų į merus „žvaigždyną“ kaip Šiauliai.
Dėl miesto vadovo kėdės kitą mėnesį varžysis dešimt kandidatų, tarybos narių mandatų sieks vienuolika rinkimų sąrašų.
Nepaisant margo kandidatų būrio, rinkimų kampanija mieste – vangi. Kad po poros savaičių bus renkamas miesto meras ir visa taryba, atsitiktinis atvykėlis vargiai sužinotų. Pagrindinėje Vilniaus gatvėje arba garsiajame bulvare, kuriuo mėgsta didžiuotis šiauliečiai, – neseniai dar nebuvo nė vieno kandidato plakato, jokio stendo ar reklaminio stovo. Keletą jų galima pamatyti kiek nutolus nuo centro.
„Feisbuke gal daugiau mirga prašymai balsuoti, palaikyti“, – sako 36 metų miesto centre sutikta valstybės tarnautoja Liana.
Būtent kandidatų socialinių tinklų paskyrose galima aptikti ir politinės reklamos, ir diskusijų, ir konkurentų kritikos, pašaipų.
„Gal tie pretendentai labai biedni? Neįperka televizijos laidų. Buvau miesto pakrašty, vieną plakatą mačiau. Daugiau nemačiau“, – BNS sakė bulvare užkalbintas 77 metų pensininkas Viktoras.
Šiaulių gatvėse aštuoni iš dešimties BNS kalbintų miestiečių pripažino nežinantys, kas jų mieste varžosi dėl mero kėdės, ar žinantys vos pora kandidatų.
„Neisiu balsuoti, nematau nė vienos tinkamos kandidatūros. Nusivyliau. Bardakas, lietuviškai tarmiškai sakant“, – teigė 43 metų teisininkas Marius.
„Bet kuriam miestui turėti žmogų, kuris sugebės suvienyti, sutelkti visus bendram kryptingam darbui, – nematau svarbesnio dalyko šiai dienai. Jeigu tokio žmogaus neatsiras, miestui bus labai blogai“, – kaip vieną svarbiausių dalykų, ko tikisi iš rinkimų, BNS nurodė Šiaulių pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.
Pasigenda ambicijų ir kompetencijos
Sąstingis, profesionalumo ir kompetencijos trūkumas, politinis nestabilumas, ambicijų trūkumas – į pagrindines miesto valdžios bėdas duria šiauliečiai.
„Manau, kad miestas gyvena ne geriausius laikus. Tikrai juntamas sąstingis: neturime naujų ambicingų projektų, neturime naujų statybų, miestas nesiplečia. Kraną pamatyti mieste yra retenybė, o gal ir iš viso nė vieno nėra stovinčio“, – sako „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Anot jo, miesto valdžia nieko nepadarė, kad neprarastų savo universiteto, jis prijungtas prie Vilniaus universiteto, neaiškus Zubovų dvaro rūmų likimas, nutarta rekonstruoti seną sovietmečiu statytą Šiaulių miesto kultūros centrą, užuot investavus į naujos modernios koncertų salės statybą.
„Numarinta Menų fabriko idėja, atsisakyta europinės paramos. Buvusio Frenkelio fabriko teritorija, kur ketinta įkurti Menų fabriką, dabar stovi apleista“, – nepadarytus darbus vardijo R. Balza.
Jo teigimu, valdžios bejėgiškumą liudija ir faktas, kad mieste nėra normalaus baseino, šiauliečiai paplaukioti važiuoja į Radviliškį.
„Situacija yra tokia, kokios dinamiškai norintis augti miestas neturėtų turėti. Norintis augti miestas viešajame valdyme turi turėti kompetentingą komandą, kur egzistuoja tikras diskusijų stalas ir kur galima priiminėti sprendimus – yra dauguma, susiformavusi struktūra, į kurią įtraukiami aktyvūs miesto gyventojai. Manau, kad šiuo metu Šiauliuose nėra tokios aplinkos susiformavusios“, – tvirtina Šiaulių pramonės ir amatų rūmų prezidentas V. Japertas.
Pramonininkų asociacijos viceprezidentas Arūnas Rupšys apgailestavo, kad Šiauliai neišnaudoja unikalios savo vietos.
„Tai, ką anksčiau deklaruodavome, kad esame geroje vietoje ir turime didesnį pranašumą prieš kitus miestus, nes galime gerai išvystyti logistikos paslaugas, šiandien jau pranašumo nebeturime ir net nebešnekame apie tai“, – tvirtino jis.
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė, etikos mokytoja Rasa Jasmontienė BNS sakė labai pasigendanti vietos valdžios bendravimo su miestiečiais: „Palyginti su kitomis kadencijomis, matau nenorą, vengimą bendrauti, dalytis informacija. Vyrauja požiūris – norite, tai domėkitės, darykite patys.“
Pasak miestiečių, nauja valdžia, nedelsdama turės imtis pradėtų, bet nebaigtų šios valdžios projektų.
„Reikia grįžti prie „Urban“ projekto (skirto sutvarkyti pagrindines miesto aikštes, gatves – BNS), jis įstrigęs nuo 2014 metų, integruotų teritorijų vystymo projektas užmestas, socialinių erdvių sutvarkymas apleistas“, – pabrėžė A. Rupšys.
„Miestas antri metai perkastas. Kai kas juokauja, kad gyvename kaip Sirijoje. Gatvės iškastos, keičiamos komunikacijos. Gerai, kad keičiamos, bet miestiečiams sunkiai suvokiama, kodėl toje pačioje vietoje, vienoje iš gatvių sankryžų, kasama keturis ar penkis kartus ir vis kas nors pakeičiama. Kodėl to negalima padaryti iškasus vieną kartą?“ – stebėjosi R. Balza.
Pasak R. Jasmontienės, aplankius gretimus mažesnius miestelius gėda apima dėl apleistų Šiaulių parkų, poilsio zonų, Talkšos ežero pakrančių.
Tačiau labiausiai iš būsimos valdžios šiauliečiai tikisi stabilumo, sutarimo. Ketverius metus trukusi politinė kova juos erzina bene labiausiai.
„Labai dažnai norisi paimti raktus, užrakinti tarybos salę ir neišleisti, kol pagaliau neišspręs klausimų. Nes tas nuolatinis draskymasis, kaip vaikai sako, užkniso juodai“, – sakė R. Jasmontienė.
Nori mokyti teisės ir demokratijos
Miestui vadovaujantis nepartinis savo įkurto visuomeninio komiteto „Dirbame miestui“ lyderis 51-erių Artūras Visockas įsitikinęs, kad šiauliečiai turėjo pajusti pokyčius, padarytus per ketverius metus.
„Ženkliai pajudėjo infrastruktūra nuo 2015 metų. Visos ašinės gatvės sutvarkytos“, – sakė jis.
Anot A. Visocko, verslui sudarytos vienodos sąlygos veikti mieste.
„Ir kas įvyko? Miesto šventės pradėtos remti penkis labiau nei remtos iki tol. Reikia elgtis, padoriai, paprastai, aiškiai“, – teigė jis.
Anot mero, pavyko iš bankroto duobės ištraukti savivaldybės įmonę „Busturas“, Šiauliai tarp savivaldybių, kur šiluma kainuoja pigiausiai.
Tuo metu „Urban“ projektų įstrigimas, mero teigimu, buvo užprogramuotas iš pradžių.
„Neįvyko pirmasis bulvaro (rekonstrukcijos – BNS) konkursas. Jis ir neturėjo įvykti, nes buvo nustatyta nereali kaina. Granito kaina nustatyta 25 eurai už kvadratą, kai rinkoje pigiau nei 60 eurų nebėra. Bet dokumentai yra pagal anuos laikus, o nerengti tokio konkurso negali“, – sakė A. Visockas.
„Kaip 2015 metais gali nustatyti statybos kainą, kai statyba vyks 2020 metais?“ – stebėjosi jis.
Šiaulių vadovas teigia šiuose rinkimuose dalyvaujantis su stipriausiu nuo 1990-ųjų kandidatų sąrašu Šiauliuose ir sako būsimą kadenciją sieks politikus išmokyti teisės viršenybės bei įtvirtinti atstovaujamąją demokratiją, kai gyventojai tiksliai žino, koks tarybos narys, kieno interesams atstovauja.
„Aš žmonėms sakau: einu į mero poziciją su sąlyga, kad man nereikės dirbti. Taryboje turi būti atsakingi atstovaujantys žmonės ir ne aš turėsiu priimti sprendimą, o tie žmonės. Tarkime, frakcijų seniūnai ar kiti. Bet jie turi būti stiprūs, jie turi argumentuotai kalbėti, pasakyti: štai toks sprendimas plaukia iš mūsų. O aš sakyčiau: ačiū už jūsų darbą, tvirtinu jūsų sprendimą“, – aiškino meras.
Daugelis neabejoja, kad dabartinis meras pateks į antrąjį rinkimų turą. Pats A. Visockas tikisi, kad kitoje kadencijoje jo visuomeninis komitetas turės daugumą savivaldybės taryboje. 2015-aisiais jiems pavyko iškovoti šešis mandatus.
„Jeigu pavyktų gauti daugumą, 16 ir daugiau mandatų, surengsiu smagų bėgimą nuo Auksinio berniuko iki Salduvės piliakalnio“, – žada A. Visockas.
Oro uostas, darbai ir dialogas
Jo konkurentų ambicijos dėl mandatų kuklesnės. Realiausiu A. Visocko varžovu į mero postą laikomas Seimo narys 52-ejų Valerijus Simulikas tikisi, kad jo vadovaujamam judėjimui „Už Šiaulius“ pavyks iškovoti šešis-septynis mandatus ir mero postą.
Prieš ketverius metus politikas buvo patekęs į antrąjį mero rinkimų turą, bet tesurinko 8,4 tūkst. balsų. A. Visockas tuomet gavo 18,3 tūkst. rinkėjų palaikymą.
„Mūsų supratimu, Šiaulių oro uostas yra ta višta, kuri gali dėti auksinius kiaušinius. Yra mokslinė studija padaryta, normaliai įdarbinus civilinę dalį galima sukurti nuo 2,5 iki 4 tūkst. darbo vietų“, – rinkimų programą dėsto politikas.
Anot jo, oro uostas būtų skirtas kroviniams gabenti, o sutarus su Rygos oro uosto jį būtų galima panaudoti kaip atsarginį. Tarp Rygos ir Šiaulių – 130 kilometrų.
V. Simulikas taip pat siūlo viešąjį transportą orientuoti į elektromobilius ar hibridinius automobilius, tuo pačiu už simbolinę kainą leidžiant steigti pakrovimo stoteles. Kad pritrauktų daugiau turistų, anot jo, būtina mieste įsteigti nors vieną tarptautinio tinklo viešbutį.
Rinkimų favoritų trejete minimas konservatorius 60-metis Jonas Bartkus įsitikinęs, kad miestas privalo pritraukti daugiau verslo, kuris mokėtų didesnius atlyginimus šiauliečiams.
„Būtinai reikia suformuoti struktūrą, kuri rūpintųsi investicijų pritraukimu“, – BNS sakė jis.
J. Bartkaus teigimu, būsimam merui iššūkis bus baigti pradėtus didelius „Urban“ projektus.
„Terminai artėja prie pabaigos, 2020–2022 metais turime juos baigti, o kai kurie dar nėra pradėti“, – sakė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į merus, Šiaulių dramos teatro vadovas aktorius 35-erių Aurimas Žvinys rinkimuose dalyvaujantis su šūkiu „Už darną“, vienu pagrindiniu savo darbu laiko socialinio dialogo palaikymą.
„Ko tikrai labai stokojame mieste – tai susišnekėjimas, komunikavimas ir bendravimas – ir su politinėmis jėgomis, ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su bendruomene. Rengiami dideli projektai, mieste vyksta dideli pokyčiai, bet bendruomenė galbūt ne iki galo žino ir siekių, ir tikslų, nėra tinkamai informuojama“, – sakė jis.
A. Žvinys taip pat žada daugiau dėmesio kultūrai, žaliosioms zonoms tvarkyti, investicijoms pritraukti, miesto erdves ir transportą pritaikyti neįgaliesiems.
A. Žvinys – žinomas aktorius, išgarsėjęs Pijaus vaidmeniu televizijos seriale „Naisių vasara“ ir savo išoriniu panašumu į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį. Jo bendražygiai tikisi, kad vadinamoji „valstiečių“ banga pagerins partijos padėtį miesto valdžioje – vietoj šiuo metu turimų dviejų mandatų, tikimasi gauti tris–keturis.
Liberalų sąjūdžio kandidatas, žinomas sportininkas, olimpinių žaidynių bronzos medalininkas 33-ejų Aurimas Lankas kalba, kad labiau reikėtų miestiečius įtraukti į valdymą rengiant gyventojų apklausas.
„Žmonės galėtų patys pasakyti, ar pinigus leisti žaidimų aikštelei, ar šaligatviams tvarkyti, ar kažkam kitam“, – aiškino jis.
Anot A. Lanko, vienas iš prioritetų būti patyčių mažinimas tarp mokinių, Trečio amžiaus universiteto įtraukimas į miesto valdymą, sąlygų neįgaliesiems sudarymas visavertiškai dalyvauti miesto gyvenime, centrinės ir pietinės Šiaulių dalių sujungimas dviračių takais.
„Vienas iš darbų – Šiaulių identiteto stiprinimas. Prie to prisidėtų Šiaulių istorijos muziejaus įkūrimas. Tokio neturime“, – BNS sakė A. Lankas.
Visgi stebėtojai sako, kad korupcijos skandalo ir vidinių nesutarimų supurtytam Liberalų sąjūdžiui bus rimtas iššūkis išsaugoti keturis mandatus savivaldybės taryboje.
Šiauliuose tradiciškai gana stiprūs socialdemokratai šiemet į merus kelia inžinieriaus administracijos direktoriaus pavaduotojo 53-ejų Gintauto Sitniko kandidatūrą. Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkas, miesto vicemeras Justinas Sartauskas nesutinka, kad jų kandidatas mažai žinomas, anot jo, darbas savivaldybės administracijoje žinomumo pridėjo, tačiau tarp rinkimų favoritų jo pavardė neminima.
Kaip ir nacionaliniu lygiu, taip ir Šiauliuose aptrupėję, pasiskaldę socialdemokratai vis dėlto tikisi per šiemetinius rinkimus iškovoti tą patį mandatų skaičių – šešis.
Darbo partija į Šiaulius merus kelia neseniai į miestą atvykusį, buvusį krašto apsaugos viceministrą teisininką 39-erių Marijų Veličką. Jis pastaruoju metu mieste pagarsėjo savo kova su meru A. Visocku ir šiam mestų kaltinimų švaistant miesto lėšas.
Šiokį tokį šiauliečių palaikymą turėję „tvarkiečiai“ šiemet savivaldos rinkimuose išvis nedalyvauja – nėra nei kandidato į merus, nei partijos sąrašo. Juos pakeitė buvusi „tvarkietė“ 54-erių Jūratė Šivickienė su rinkimų komitetu „Kviečiu aš tautą“, tačiau ypatingų rezultatų jiems niekas neprognozuoja.
Be to, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs dėl šio komiteto registracijos naikinimo. Vienam komiteto nariui mirus, o kitam atsisakius narystės, nebeliko privalomo narių skaičiaus. Jeigu VRK panaikins jo registraciją, savivaldos rinkimuose negalės dalyvauti nei J. Šivickienė, nei jos komanda.
Kaip galimą rinkimų intrigą ir netikėtumą ne vienas šiaulietis mini visuomeninį komitetą „ŠNVOK – čia ir dabar!“ bei jų lyderę 51-erių Vidą Pociuvienę. Aktyvi ir energinga visuomenininkė gali sulaukti rinkėjų palankumo ir atimti dalį balsų iš mero A. Visocko sąrašo.
Kandidatų į merus dešimtuke taip pat yra buvęs socialliberalas, buvęs socialdemokratas 55-erių Laisvūnas Neimanas, jis šįkart rinkimuose dalyvauja kaip Centro partijos kandidatas.
Iš viso Šiauliuose mero posto buvo pasiryžę siekti 12 politikų, bet sąrašą patrumpino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir rinkėjai. VRK iš rinkimų kovos dėl nuslėpto teistumo pašalino ne vieną partiją pakeitusį verslininką, dabartinį socialdarbietį Andrių Šedžių, o save išsikėlusiam inžinieriui Gyčiui Baranauskui nepavyko surinkti būtino norint kandidatuoti rinkėjų parašų skaičiaus – 570.
Beje, palyginti su praėjusiais rinkimais, šiemet Šiauliuose trumpesnis ir merų, ir kandidatų į tarybos narius sąrašas. Kandidatuoti į miesto valdžią nori 130 asmenų mažiau nei prieš ketverius metus – 31 tarybos nario mandato siekia 389 kandidatai.
