Rizikuoja mokėti ketvirtadaliu daugiau: kurių savivaldybių gyventojai vangiausiai ir aktyviausiai renkasi nepriklausomą elektros tiekėją

Likus vos mėnesiui iki antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo pabaigos mažiausiai tarp pasirinkusių nepriklausomą elektros tiekėją buvo Mažeikių (42 proc.), Birštono (43,1 proc.) ir Molėtų (43,5 proc.) rajonuose, rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys. Didesniu aktyvumu sudarant sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais pasižymi Žemaitija, centrinė ir Pietų Lietuva. Laiku nesudariusių sutarties su nepriklausomu tiekėju ir patekusių į garantinį tiekimą gyventojų laukia didesnės sąskaitos.

ESO duomenimis, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo metu nepriklausomą tiekėją jau pasirinko apie 50 proc., arba apie 365 tūkst. vartotojų. Pasirenkant nepriklausomą elektros tiekėją šalyje pirmauja Kelmės rajonas, čia nepriklausomo elektros tiekimo sutartį jau pasirašė 54,6 proc. namų ūkių, Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose – po 54,1 procento.

Ragina paskubėti

„Galima sakyti, kad Lietuvos gyventojai gyvena nerūpestingomis nuotaikomis, nes nemaža dalis namų ūkių vis dar yra nesudarę nepriklausomo elektros tiekimo sutarties. Suprantama, kad lėtesniu tempu gyvenantys regionai šiek tiek atsilieka, tačiau toli gražu neblizga ir didieji rajonai bei miestai“, – pastebi Paulius Kalmantas, ESO ryšių su visuomene projektų vadovas.

Skaičiuojama, kad Kaune ir Klaipėdoje nepriklausomo elektros tiekimo sutartis yra pasirašę 5 namų ūkiai iš dešimties, tačiau Vilniaus mieste sutartis sudarė vos – 44,1 proc. namų ūkių.

„Vidurio Lietuvos ir Suvalkijos miestų duomenys yra kiek geresni, tačiau pastebime, kad kur kas vangiau nepriklausomo elektros tiekimo sutartys sudaromos Rytų Aukštaitijoje. Įprotis sprendimus priimti paskutinę minutę yra gajus dažname iš mūsų, tačiau masinis atidėliojimas reiškia ir itin didelį krūvį nepriklausomiems tiekėjams bei galimus nesklandumus termino pabaigoje. Todėl raginame žmones būti atsakingus ir paskubėti sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis“, – sako P. Kalmantas.

Iki šių metų birželio 18 d. nepriklausomo elektros tiekėjo sutartį pasirašyti turi visi namų ūkiai, kurie per metus suvartoja elektros nuo 1000 iki 5000 kilovatvalandžių, o per mėnesį už elektrą sumoka apie 15–70 eurų. Skaičiuojama, kad ligi šiol sutarčių nesudarė dar kone 375 tūkst. namų ūkių, kuriems tai privaloma padaryti.

Vėluojantys mokės brangiau

Tarp savivaldybių, kurioms reikėtų labiau paskubėti ESO atstovas vardina Utenos, Ignalinos, Anykščių ir Visagino savivaldybes. Štai Utenos rajone sutarčių dar nesudarė 43,6 proc., Ignalinos – 44,3 proc., Anykščių ir Visagino rajonuose – po 45,1 procento.

ESO duomenys taip pat rodo, kad į pirmaujančių dešimtuką taip pat patenka Šiauliai, Skuodo, Kretingos ir Naujosios Akmenės rajonai, taip pat – Radviliškis ir Alytus. Štai Šiaulių mieste sutartis dėl nepriklausomo elektros tiekimo sudarė kone 53 proc., Skuodo rajone – 52 proc. vartotojų, Kretingos ir Naujosios Akmenės, Radviliškio ir Alytaus rajonuose – po 51 proc. namų ūkių.

„Liko vos mėnuo sudaryti nepriklausomo tiekimo sutartis, o tie, kurie pamirš, vėluos arba vengs tai padaryti, turi susitaikyti su mintimi, kad jų išlaidos elektrai didės“, – perspėja ESO atstovas.

Jis primena, kad nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros tiekimas ir nenutrūks, garantinis elektros tiekimas kainuos net 25 proc. brangiau nei tuometinė biržos kaina. Remiantis Lietuvos elektros energetikos įstatymu, tokiais atvejais elektros kaina padidėja dėl prie vidutinės elektros kainos „Nord Pool“ biržoje pridedamo koeficiento, kurio numatyta reikšmė yra 1,25.