Ručių name – verslo centras

Anykščių miesto centre rekonstruojamas buvusio Žemės ūkio banko pastatas. Per rekonstrukciją namas aukštinamas – įrengiamas trečiasis, mansardinis aukštas.
Baigus statybas, patalpų plotas bus daugiau nei 1000 kv. m, o jų savininkas, verslininkas Nerijus Vertelka sako, kad naujas pastato vaizdas bus artimesnis istoriniam kontekstui, kai visi paupyje buvę namai turėjo šlaitinius stogus.

Kuria prestižinę aplinką

Pirmajame pastato aukšte ir toliau veiks „Humanos“ parduotuvė. Antrajame aukšte – Verslo centras. Jau dabar jame įsikūrę 12 įmonių biurų ir paslaugų tiekėjų. Trečiajame, mansardiniame aukšte greičiausiai nebus pertvarų – N. Vertelka ketina palikti vientisą erdvę, kurią išnuomos verslui.
Rekonstruotas ir pastato rūsys, kurio dalį ketinama pritaikyti sporto klubo veiklai. Rūsyje atvertas ir vienintelis išlikęs Ručių namo fragmentas – akmeninė siena.

Pastato rekonstrukcijos projektą atliko architektė Gražina Janulytė Bernotienė, o statybų generalinis rangovas – UAB „Hauseta“ iš Panevėžio. Rekonstrukciją planuojama baigti ateinančiais metais.

Oficialiai buvusio Žemės ūkio banko pastatą valdo UAB „Penki arai“, kurios direktorius ir savininkas yra N. Vertelka. UAB „Penki arai“ valdo kelias to paties N. Vertelkos įmones, užsiimančias miškais, biokuro gamyba, saulės elektrinėmis.

Pastatą N. Vertelka nusipirko prieš dvejus metus. Buvusio banko rekonstrukcija jam yra ne tik verslas, bet ir nostalgija. „Ant šitų bordiūrų užaugau, aplinkinius parkelius išvaikščiojau,“ – kalbėjo verslininkas. Jis aiškino, kad netaupo rinkdamasis medžiagų ir įrangos, stengiasi sukurti iš tiesų prestižinę erdvę Anykščių verslui. N. Vertelkos nuomone, dėvėtų drabužių parduotuvė „Humana“ verslo centrui nekliudo, – atvirkščiai, net padeda, nes yra ir papildomas judesys ir dar tvarumo aspektas.
Pastatą šildo UAB „Anykščių šiluma“. Jai parduodu biokurą, o iš jos perku šilumą,“ – dėstė verslininkas.

Veikė Ručio manufaktūra

Tarpukariu dabar rekonstruojamas pastatas priklausė Ručių šeimai. Iki 1931-ųjų verslininkas Pranas Ručys pasistatė mūrinį dviejų aukštų pastatą, kurio pirmajame aukšte turėjo privačią manufaktūros parduotuvę, o antrajame gyveno su šeima.
Pasak Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriaus Tautvydo Kontrimavičiaus, manufaktūros parduotuvėje buvo prekiaujama buitinėmis gamyklinėmis prekėmis, dažniausiai importinėmis.

„Jo verslas buvo orientuotas į Anykščių elitą, suinteresuotą kultūringu aptarnavimu, geros kokybės prekėmis, daugiausia buvo prekiaujama audiniais ir avalyne. Prie savo namų jis įrengė ir atidarė pirmąją Anykščių degalinę – benzino automatą, pirmasis pradėjo moderniai prekiauti degalais ir tepalais automobiliams,“ – apie P. Ručio verslą rašoma anykstenai.lt.

Per pirmąją sovietų okupaciją Ručiai paliko namus ir slapstėsi. Užėjus vokiečiams, jie grįžo į Anykščius ir tęsė manufaktūros parduotuvės veiklą. 1945-aisiais Ručiai vėl paliko Anykščius, o 1949-aisiais šeima buvo ištremta į Sibirą. Sibire augo ir žymiausia Ručių šeimos atstovė – pianistė, profesorė Gražina Ručytė Landsbergienė.
Pasak T. Kontrimavičiaus, Ručių pastatą sovietai nacionalizavo kaip bešeimininkį turtą, – neva jo savininkai dingę be žinios. Sovietmečiu namas kelis kartus buvo perstatytas, iš esmės rekonstruotas. Buvusių savininkų paveldėtojai negalėjo susigrąžinti nuosavybės, nes namas buvo perstatytas daugiau nei penkiasdešimčia procentų.