Maloniai kviečiame į Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos parodą “Tarp sacrum ir profanum”, kuri vyks Sakralinio meno centre – Angelų muziejuje (Vilniaus g. 11, Anykščiai). Atidarymas – 2021 m. rugsėjo 19 d. 15 val. Paroda veiks iki spalio 19 d. Parodos atidarymo metu meno terapeutė Aušra Stasiulevičienė ves dailės terapijos sesiją. Ši paroda – iš renginių ciklo, skirto Monsinjoro Alberto Talačkos100-osioms metinėms.
Iš 17 parodoje eksponuojamų darbų didžioji dalis – “Kristaus kančios istorijos” ciklo darbai, taip pat rodomi kūriniai, reprezentuojantys kitas Aloyzo Stasiulevičiaus kūrybos temas – Vilniaus senamiesčio panoramos su bažnyčių bokštais, memorialiniai kūriniai, skirti vyskupui Motiejui Valančiui, dailininkui Liudui Truikiui, vargonininkui Kazimierui Stasiulevičiui, “Muzikinio ciklo” kūriniai. Parodoje veiks kino meistrų Juozo Matonio, Algirdo Tarvydo dokumentinių filmų apie Aloyzą Stasiulevičių peržiūra. Taip pat bus galima pamatyti trumpametražinį filmą apie vieno dailininko paveikslo gimimą, nuo eskizo iki eksponavimo parodoje (“Gimdymas”, aut. Ona Stasiulevičiūtė).
Aloyzą Stasiulevičių visada atpažįstame iš individualaus, nepaprastai muzikalaus jo stiliaus. Dailininkas meistriškai žaidžia linijų ritmu, gali virtuoziškai groti vienos spalvos styga – baltos, mėlynos ar žalios pustoniais ir faktūrų sukelta jausmų audra, išgaudamas sudėtingus nuotaikos ir minties niuansus. Kaip šiuolaikinis tapytojas jis linkęs kalbėti paveikslų ciklais, suteikiančiais sparnus konceptualiam mąstymui. Žymiausi jo kūrinių ciklai: „Vilniaus panoramos“, „Vilniaus sienos, kiemai“, „Vilniaus architektūriniai ansambliai“, „Vilniaus geto atminimui“, „Istoriniai paveikslai“, „Vilnius piešiniuose“, „Verbos“, „D’APRÉS“, „Muzikinis ciklas“, „Vilniaus baroko skulptūros“, „Žvaigždynai“, „Kristaus kančios istorija“
Kaip teigia kultūrologas Linas Poška, Aloyzą Stasiulevičių priimta vadinti tradiciniu modernistu. “Suprantama, visi skirstymai yra sąlygiški, aš tik pabrėžčiau jo tradicijos revoliucingumą. Tai yra tas pats, kaip Martino Lutherio nuoširdus sekimas krikščionybės tradicija, o Vilniaus Gaono – judaizmo. Ir vienas, ir kitas „grįždami prie tradicijos“ kūrė naữja. Aloyzo Stasiulevičiaus tapyba yra ir tradicinė, ir revoliucinga. O revoliucionieriaus menas visuomenės gali būti priimtas bent dviem atvejais. Pirmasis, kol kas labiau šiais laikais įprastas – Chriso Ofili‘o ir jo pasekėjų visame pasaulyje kelias.
Antrasis būdas – dirbti, kol užaugs karta, kuriai toks pasaulio matymas yra artimas, tokia tapyba graži, toks menas prasmingas. Nes meno revoliucionieriaus pergalė tvari tada, kai jis sugeba „ augti ir laukti“, tariant Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodžiais. Tokį negreitą, daug darbo reikalaujantį būdą pasirinko Aloyzas Stasiulevičius. Aloyzas Stasiulevičius yra krikščioniškas tapytojas. Turiu galvoje ne tematiką, o stoišką optimizmą. Ryškiausias jis ten, kur dramatišką koloritą, trapaus tragizmo ženklus sutramdo griežta paveikslo tvarka. Matyti pasaulio purvą ir niekšybes, bet, nepaisant to, rinktis tikėjimą ir viltį yra pasaulėžiūrinė ir etinė krikščionio pozicija”.
Anot Lino Poškos, Į Europą ateina Naujieji viduramžiai. Gerai tai ar blogai, bet jie turės ir naują meną, ir naująją tapybą. Visuomenė atsidūrusi prie vertybių, tarp jų ir estetinių, perkainojimo slenksčio. Tylaus revoliucionieriaus Aloyzo Stasiulevičiaus, ilgus metus nerėksmingai ir neįkyriai teigusio pamatines žmogiškąsias tiesas, laikas būti suprastam ateina.
Parodos autorius gyvena ir kuria Vilniuje. Kontaktai: Stasiulevicius@gmail.com, tel. 862097101