Šaltojo karo pėdsakais („Aukštaitiškas formatas, Nr. 90)

Žemaitijos nacionaliniame parke, šalia Platelių ežero, Plokštinėje (Plungės raj.), esantis Šaltojo karo muziejus yra vienintelis toks Europoje. Muziejus įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, kuriame buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis ir nutaikytos į Vakarų Europą.

Iki muziejaus – per brandų mišką nutiestas naujas asfaltuotas kelias. Baigiasi jis ant aukštumėlės, kurioje įsikūręs muziejaus administracinis pastatas ir kūpso balistinių raketų šachtas dengiantys kupolai. Ypatingai slaptą objektą juosė penkių lygių apsaugos sistema, kurios fragmentų dar yra išlikusių. Arčiausiai bazės įrengta tanki ir aukšta spygliuota tvora, fiksuojanti pažeidėjo prisilietimą, tvoros apsaugai pasitelkta kovinė sistema, generuojanti 380 – 2000 voltų mirtiną įtampą, objektą saugojo specialusis kovinis dalinys.
Pasak muziejaus gidės Juditos Šatkauskienės, objektas buvo tiek įslaptintas, kad vietiniai gyventojai tik nujautė Plokštinėje esant kažką labai slapto: „ Raketinės bazės statybos prasidėjo 1960 – ųjų rugsėjo mėnesį, o 1962 metų gruodžio 31 dieną bazė jau pradėjo veikti, – pasakojo gidė. – Dvejus metus Plokštinėje dirbo per dešimt tūkstančių kareivių, į artimiausią geležinkelio stotį atkeliaudavo tūkstančiai tonų įrangos, o kai naktimis buvo gabenamos raketų dalys, kovinės galvutės, gyventojai būdavo įspėjami būti namuose, užsidangstyti langus ir nedegti elektros“. Raketoms buvo iškastos keturios 30 metrų gylio šachtos, padarytas 7 metrų pločio išorinis betoninis cilindras, į kurio vidų buvo įmontuotas 16 mm. plieninis cilindras. Vidinis šachtos diametras siekė 5 metrus. Keturių balistinių raketų R -12 (SS – 4 Sandal) šachtas su centre esančiais valdymo pultais jungė požeminės galerijos.
Siauri laiptai veda į požemio patalpas. Vienoje pirmojo aukšto salių ekspozicija pasakoja Šaltojo karo istoriją, kai buvę Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai – TSRS ir JAV – tapo didžiausiais priešais ir nėrė į ginklavimosi varžybas. Istoriniai eksponatai, nuotraukos, video medžiaga padeda prisiminti ir suvokti, kaip arti buvome priartėję prie branduolinės katastrofos slenksčio. Pasak gidės, balistinių raketų galimam paleidimui įsakymas buvo gautas tik vienintelį kartą – 1968 – ųjų metų rugpjūčio mėnesį, per Čekoslovakijos įvykius. Tuomet prie raketų buvo prijungtos kovinės galvutės, įgulai buvo duotas įsakymas budėti kovinėje parengtyje.
Požemių salėse – agregatų liekanos, atkurti juose buvę įrenginiai ir mazgai, eksponatai ir vaizdo medžiaga pasakoja raketinės technikos evoliuciją, demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS – 4 maketas, atkurtas bunkerio vado kabinetas. Už stiklo – rūstus pulkininkas, savo šalies įgaliotas „laikyti pirštą“ ant branduolinio mygtuko, ryšių mazgas su aparatūra ir įgula.

JAV palydovai Plokščių raketinę bazę aptiko, nors ir kaip ji buvo įslaptinta, net tiems laikams moderni oro filtravimo ir padavimo į bazės požemius sistema saugumo sumetimais, kad palydovai neužfiksuotų šilto oro, buvo įjungiama vos kelioms valandoms per parą. 1978 – aisiais raketos buvo išmontuotos ir kartu su raketiniu kuru iš Plokštinės išgabentos. „Porą metų Plokštinėje dar buvo kareivių, tačiau vėliau ir jie išvyko, palikę raketinę bazę likimo valiai“, – sakė J. Šatkauskienė. Kelis dešimtmečius po net aštuonetą metrų gylio siekiančius požemius landžiojo visi, kas tik turėjo noro. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, ne iš karto susirūpinta raketine baze. Joje buvo likę dešimtis, gal net šimtus tonų sveriantys raketų šachtų kupolai ir tai, ko iš aštuonių metrų gylio bunkerio nebuvo galima išvilkti į paviršių. Palikimu susirūpinta vėliau, ir nuo 1996 jau vyko ekskursijos militarizmo tema. 2010 metais, gavus daugiau kaip penkis milijonus litų (Arti pusantro milijono eurų) Europos Sąjungos paramą, buvo įrengtas Šaltojo karo muziejus.
Nors Plokštinėje raketų seniai nebėra, žemaičiai ramiai miega, žinodami, kad į jų žemes nėra nutaikytos JAV raketos, karinio konflikto tikimybė tarp didžiausių priešininkių, prisigaminusių naujų, kur kas modernesnių ir tikslesnių raketų, išlieka. Ypač dabar, kai politikos apžvalgininkai pabrėžia, kad tarp JAV ir Rusijos tvyro tokia pat įtampa, kaip ir Šaltojo karo laikais. Tad techninės galimybės sunaikinti civilizaciją niekur nedingo. Žymaus Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fiziko Alberto Einšteino (1879 – 1955) frazė apie egzistuojančią karo grėsmę – „Nežinau, kuo bus kariaujama Trečiajame pasauliniame kare, tačiau ketvirtajame bus naudojami pagaliai ir akmenys“ – nepaseno. Kad tai suvoktume, verta užsukti į Plokštinę.