Kai kuriuose užsienio bei Lietuvos miestuose nuspręsta nebepjauti žolės – taip juose norima sukurti laukinės gamtos erdvių. Pasak specialistų, liovusis pjauti žolę, galima sumažinti miestų biudžetą. Netrukdomai augančios pievos palaiko ir bioįvairovę, kuri reikalinga tam, kad formuotųsi ekosistema.
Kaip manote, ar tokiais pavyzdžiais reikėtų pasekti ir Anykščių rajonui? Kuriose vietose siūlytumėte žolės nepjauti? Beje, kaip dažnai pjaunate savo namų veją?
Jūsų komentarus išspausdinsime laikraštyje „Anykšta“.
Žole reikia rūkyti, ne pjauti !
žinoma, kad nereikia.
jei bijote erkių — skiepykitės. jei manote, kad pjaunama žolė kažkaip sumažins erkių — nebūkite naivūs. erkių bus mažiau jei viską asfaltuosite, turbūt 90% to ir norėtų. deja, taip gamta neveikia, gamtai reikia pievų, šalpynių, pelkių ir t.t. ir su visa šia natūralia gamta galima gyventi ir miestuose.
NE — ŠIENAVIMUI, NE — MONOKULTŪROMS.
TAIP — GAMTAI.
Nupurškite Rundapu ir nereiks žalas pjaut kelis metus !
Žolė rūkoma !
Valio, mum nebeliks papildomo darbo, jei nereikės pjauti žolės. Jei ji nebus pjaunama Anykščiuose, tai gal ir miesteliuose nebereikės durniuoti, kasdien tampytis su žoliapjovėm, grėbstyti nupjautą smulkiausią žolytę. Gal jau pagaliau už tas katės ašaras-pašalpas -nebereiks atidirbinėt.
Oho, kaip visada pusė verkiančių kaip blogai mes gyvename..Gal norit į Ukrainą, pajusti kai bombos krenta ant galvos koks „gėris“?..
Išmokit džiaugtis tuo ką turit, pagaliau..
Durniau nesugalvojo?
Ne toje vietoje taupyti planuoja.
Mes kas savaitę pjaunam,aišku priklauso nuo oro ( per karščius nepjaunam).
Ir taip jau baisu su vaikais vasarą įšeiti į miesto ,,parką,,. Tai erkių tuoj turėsime ir prie parduotuvių įėjimo. Ar planuoja nemokamų skiepų padalinti valstybė,juk rupenasi žmonėmis.
Anykščiai ir taip jau apleisti,kas liečia vasarą dėl aplinkos. Seniau gėlynai gražūs būvo … nu dabar
Pjauti tik palei takus jei ne parks, Uk taip daro.
Gerovės valstybėje ir taip jau gerai gyvenam, visko pakanka, viskuo esam pertekę. Algos, pensijos, pašalpos pasaulinio lygio, mokesčiai maži, kainos nekyla- gyvenk ir žvenk. Prie viso šito labai tiktų nešienauti žalieji plotai, poilsio aikštelės, skverai, negenėti medžiai, netvarkoma paminklų aplinka. Sėdėkim ramiai sudėję rankas ir grožėkimės pievomis vidury savo lėtojo kurortinio miesto.
Neskleiskite melagienų apie mano gyvenamą vietą !
Tema nereikalinga ir taip pėsčiųjų takai pagal Šventosios upę nenušienaujami,link puntū tragėdijako,miško takai išvirtę medžiais nevalgomi.Prie laimės žiburio visišką tragėdija baisu.Anyksčiams reikia gero šeimininko,dabar tik centrą miesto patvarumo ir jaučiasi gerų šeimininkų.Aplinkiniai miestai jau Anykščius aplenkė tvarkingumo ir naujovėmis.Anyksčiai dabar neprogresuoja oregresuoja.
Jūs absoliučiai teisus. MERO- gamtosaugininko mieste nesimato
Pjauti tik pakelėse, parkuose. Užteks skurdinti bioįvairovę.
Manyčiau,kad nereikia pjauti žolės, valyti gatvių ir šaligatvių, renovuoti ir remontuoti pastatų. Žmonėms nereikėtų kirptis,skustis ir praustis. Nereikėtų pirkti drabužių, buitinės technikos ir kitokių patogumų. Tada bus atstatyta ekosistema ir pirmykštė bendruomenė
Prisiminkime kaimo gražiai žydinčias kvepiančias pievas, gal ir mieste tinkamoj vietoj būtų žavu gėrėtis, a?
koks skirtumas ar pjausim ar ne vistiek dugne sėdim.
Keista diskusija. Kad nereikia pjauti žolės, laikyti žaliuosius plotus, formuoti bioįvairovę ir pan. -tai tik tinginių postringavimai. Kas liks iš gražių aikštelių, parkų, skverų, jei ten nešienausi žolės? Tai suvešės augalija kaip kokioje tundroje ar džiunglėse. Ar bus malonu brautis pro tokius brūzgynus, šabakštynus, kai norėsi pasivaikščioti, šunis pavedžioti, pasiekti kokį nors lankytiną objektą? Per mėnesį kitą vaizdas gal ir nebus labai baisus, o kas bus po pusmečio, metų? Jei norime darkyti Anykščių vaizdą, tai palikime žaliuosius plotus ramybėje ir auginkime šabakštynus.
Apsdairykit kaip sutvarkyti Kupiškis,Ukmergė,Utena net pavydu,kad pas mus nieko gero,o jai dar žolės nepjausim,išvis bus baisu….
Yra natūralus būdas neleisti žaliesiems plotams pavirsti šabakštynu, tai nuganyti gyvuliukais. Tam labai tinka avių ar arklių ganiava. Šie gyvuliai nugraužia žolę ir ganydamiesi papildo bioįvairovę, o užaugintos vilnos ar arklių karčiš ašutai panaudojami kai natūrali žaliava ūkyje ir pramonėje.
Taigi vietoje vienos amfibijos savivaldybė galėtų įgyti 50 avių ir kelis arklius miesto žaliesiems plotams nuganyti. Iš arklių išmatų dar puikios trąšos gautų dėl gėlynų ir krapų daržo, kuris suplanuotas ant užtvankos tilto prie medinių menininko gultų.
Ašej mysliju, kad žolę rajkia butinai pjaut tynai, kur vaikšta patys gyvintajai, atvažiuoja ekskursijas. Kas mėnasį pa karta tai rajktu nušienaut. Jejgu nepjausi tai bus kaip džiungles. Ašej prie sava namų žaliu veju šienauju kiekvienu vasaru kas dvi tris savaites, užtat gražu, švaru, jakiu pikžolynų nera. A kažkokia ekosistema tai negi buna pažeista, jajgi žolu nupjauni.Pas tvarkingu gaspadoriu kiemi turi but tvarkinga ir švaru, jakiu žalių.
A tarp kojų sau priželusiu žolu pjauni su mašinku elektryni, ar su putom ir su peiliukais barzdai ?
Nešienauti plotai miestuose, miesteliuose, prie visuomeninės paskirties pastatų, paminklų, parkuose ir pan. byloja apie apsileidimą, netvarkingumą. Juk tose pievose, nepjautose žolėse ir visokios piktžolės auga, ir erkės gyvena, vėjas piktžolių sėklas išnešioja, platina. Aš už tai, kad visur žolė būtų tvarkingai, reguliariai šienaujama. O tuos, kas veisia piktžolynus, reikėtų įspėti ir bausti.
Pritariu
aišku, kad reikia nustoti gadinti miesto vaizdą ir skusti veją.