Netrukus savivaldybė minės kadencijos pusiaukelės sukaktį. Paironizuosiu – labiausiai norėtųsi, kad per kitus dvejus metus valdžia dar ko nors neiškrėstų. Stebėdamas šios valdžios darbą ir turėdamas aštuonerių metų darbo valdžioje ir dvidešimt penkerių Valstybės tarnyboje patirtį, galiu konstatuoti, kad šis valdymas yra mažai efektyvus, dažnai nuostolingas ir retai orientuotas į gyventojų poreikius. Belieka priminti kasmet po kelis šimtus tūkstančių biudžeto pinigų, sumokamų transporto įmonei už ne tik rajono žmonių pavėžėjimą, kai gal tik 20 proc. keleiviams tokia parama tikslinga. Taip reikalingi pinigai švietimo, kultūros, socialinėms reikmėms išmetami į balą.
Kitas pavyzdys: savivaldybė užsakė gręžinį, už kurį sumokėjusi trečdalį milijono, vėl užkasė ar uždengė. Galai – į vandenį. Tai stambios sumos, kurias mokesčių mokėtojai moka už mūsų rinktos valdžios klaidas. O kiek jų yra dešimtimis tūkstančių skaičiuojamų! Gera proga finansinius resursus nurašyti šventėms, svečių priėmimui, abejotinos naudos projektėliams. Už 13 tūkstančių per 3 mėnesius pravalgytų pinigų būtų galima pamaitinti tūkstantį asmenų, o kad išleistų 500 eurų už vieną medelį, reikėtų jį ir sodintojus atsivežti nebent iš už Atlanto.
Nesunku privilioti turistą, kad šis pernakvotų Anykščiuose, jei jam ar tarpininkui sumokėsi 400 eurų. Jei dar prisiminsime istoriją su kvepalais, filmuku, interaktyvia lenta, pavėsine, kurie įkainoti po 10 tūkstančių, pastebėsime, jog gaspadorauti šiai valdžiai sekasi sunkiai. O gal savivaldybė bus pataikiusi „ant išpardavimo“ 50–70 procentų padidintomis kainomis?
Donaldas Trampas, žadantis įkurti valdiškų įstaigų darbo efektyvumo kontrolės instituciją ir paskirdamas jai vadovauti turtingiausią Amerikoje verslininką Maską, tikisi pasiekti žymių pokyčių viešajame sektoriuje. Gerai suprasdama biurokratijos žalą, mūsų šalies valdančioji koalicija savo programoje taipogi numatė priemones kovai su šia blogybe. Manote, pas mus neaktualu? Ir dar kaip!
Kaip manote, ar turi logikos sprendimas priimti tris mero patarėjus ir du pavaduotojus? Ar proporcingai kuriama pridėtinė vertė su valdymo išlaidomis, kai šie gerai apmokami asmenys vos ne visais atvejais dubliuoja specialistų bei skyrių vedėjų tiesiogines funkcijas? Tuo tarpu savivaldybė nevykdo jokių mega projektų, nėra kritinių iššūkių, nevyksta strateginių darbų, o rajono veiklos rezultatai kuklūs. Net neabejoju, kad iš verslo atėjęs sprendimų priėmėjas, išnagrinėjęs jų indėlį į rajono valdymą, iš šešių merą aptarnaujančių paminėtų valdininkų paliktų tik vieną ar du.
Kita tema – kodėl meras žalią koridorių palieka valstiečiams, kai pradėdamas eiti pareigas iškilmingai pažadėjo būti visiems vienodai teisingu? Gerai pareigas atliekantys ir gerbiami visuomenėje žmonės turi perleisti postus labiau saviems ar labiau žaliems. Arba kodėl iki šiol nepriimamas švietimo vadovas? Skelbiamas vienas po kito konkursai laikinam darbui. Į tokią atsakingą prioritetinę sritį! Administracijos direktorė, pasinaudodama tarnybine padėtimi, rezervuoja sau pareigas ketveriems metams. Garantija, numatyta įstatyme, grįžti į turėtas pareigas nėra imperatyvi, ji galioja, jeigu tos pareigos laisvos. Tą pačią teisę turi ir Seimo nariai, tačiau nei vienas jų negrįžta. Kodėl? Todėl, kad jų ankstesnė darbo vieta būna užimta. Tai ar verta rizikuoti švietimo sistemos likimu dėl vieno žmogaus interesų? Švietimo skyriaus vedėjo pareigos, matant dabartinį rajono vadovo valdymo stilių, yra nepalyginamai svarbesnės.
Anykštėnams trūksta informacijos apie vykstančius rajone procesus. Jeigu apie vieną ar kitą valdžios sprendimą dar sužinau iš spaudos ar susirandu internete, tai į klausimą „kodėl“, jei toks iškyla, niekas neatsakys. Nėra ir ko paklausti. Pavyzdžiui, ore skrajoja kurorto vizija. Vieni tiki, kad bus, kiti nelaukia, treti šios žinios bijo kaip velnias kryžiaus… Kažkas kažką girdėjo, kažkas kažką paporino „iš lempos“. Valdžios žmonės dvejus metus neranda progos paaiškinti gyventojams, kas yra nutarta, kas daroma ir kaip tie pokyčiai atsilieps žmonių gyvenimo kokybei. Savivaldybė gyvena virtualiame pasaulyje, kurio ryšys su išore labai menkas.
Dar viena nepaprastai svarbi sritis, į kurią trečiųjų kadencijos metų valdžia privalėtų atkreipti dėmesį, tai mažas vaikų gimstamumas ir mažėjantis gyventojų Anykščiuose skaičius. Rajone per metus gimsta ne ką daugiau nei šimtas kūdikių, kai tuo tarpu miršta keliskart daugiau. Be kardinalių priemonių, be protingų sprendimų neapsieisime. Čia verta kloti pinigus. Radviliškis už gimusį vaikutį duoda tėvams pusantro tūkstančio eurų, Šiauliai – kelis šimtus. Kokią gimstamumo skatinimo programą turime mes? Ką daro valdžia, kad Anykščiuose užsilaikytų jaunos šeimos? Be dėmesio jiems, be naujų darbo vietų nieko nebus.
Mero metinėje veiklos ataskaitoje vėl pamatysime daug skaičių, paveikslėlių, 100 puslapių teksto. Viskas gražu, daug nuveikta, pasiaukojamai dirbta. Aišku, nerasite palyginimų su praeitais metais, su kitais rajonais, su šalies vidurkiu. Nebus ir kiekvieno veiklos skyriaus išvadų, pasiūlymų veiklai gerinti. Nepalies to, kas gali sukelti abejonių ir nereikalingų svarstymų. Ataskaitos rengėjai neparodys ir vieno ar kito rodiklio dinamikos, kad suprastume, kaip sparčiai kylame ar smengame žemyn. Pagal daugiamečių stebėjimų duomenis galiu teigti, jog kalbama ir rašoma labiau politiko grožiui paryškinti, o ne tiesai pasakyti. Vis tik žmonės valdžią vertins pagal tai, kokie padaryti darbai, koks valdininkų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su žmonėmis santykis, dar – koks santykis tarp suteiktų valdymui resursų ir pasiekto rezultato.
