Seimas pritarė grupės Seimo narių parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio Teismo sprendimas ir identifikuoti teisinio reguliavimo netikslumai. Prie šių pataisų rengimo prisidėjo ir Aplinkos ministerija.
Šiais pakeitimais ištaisytos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinių nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.
Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.
„Valstybinės žemės nuomos procesas iki šiol buvo sudėtingas ir painus – išsinuomoti, keisti ar nutraukti sudarytas nuomos sutartis neretai lydėjo daugybė biurokratinių kliūčių. Dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ginčai dažnai persikeldavo į teismus, o jų nagrinėjimas užtrukdavo net kelerius metus. Dabar šis procesas taps aiškesnis ir žymiai paprastesnis”, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodama šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį Žemės įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems statiniams eksploatuoti, suteikta teisė savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.
Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.
Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą. Suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurie nėra išnuomoti, bus įtraukti į nuomotinų žemės sklypų sąrašą. Tai leis asmenims pasirinkti norimą sklypą ir pagreitins nuomos procesą.
Taip pat patikslinta, kuomet žemės naudotojai atleidžiami nuo atlyginimo už galimybę statyti statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje.
Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo pataisose išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo rengimo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.
Kai valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ar parduodamas statiniams, kurie yra įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, bet užima ne visą sklypą, taikoma speciali tvarka. Žemę ar jos dalį galima išnuomoti tik tada, kai pagal aplinkos ministro nustatytas taisykles nustatoma, kokia žemės dalis būtina tiems statiniams ar įrenginiams naudoti.
Šios įstatymų pataisos įsigalios 2025 m. liepos 1 d.
