Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui įstatymų pataisas, siūlančias uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais.
Parlamentarė taip pat siūlo įpareigoti socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Nesilaikant šio reikalavimo, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Pagal siūlomą projektą, socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Jei Seimas pritartų konservatorės iniciatyvai, jaunesni negu 16 metų vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais tik su patvirtintu tėvų leidimu.
Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, D. Ulbinaitė sako, kad tai yra pirmas sisteminis bandymas apibrėžti skaitmeninę pilnametystę.
„Amžiaus – pilnametystės cenzas galioja tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai. Skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė D.Ulbinaitė.
Tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengusi parlamentarė sako, kad dėl šios iniciatyvos laukia ilga diskusija, bet ją pradėti reikia.
Ji pastebi, kad kasdien internetu naudojasi apie 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat, kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus parengta apžvalga apie skaitmeninės pilnametystės teisinį reglamentavimą rodo, kad vis daugiau valstybių imasi konkrečių sprendimų.
Visgi, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, siūlymas uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais būtų sunkiai įgyvendinamas, nes Lietuva praktiškai neturėtų įrankių priversti pasaulines įmones keisti savo standartizuotus veikimo principus. Todėl, teisininkų teigimu, tokių įstatymų laikymasis tiesiog objektyviai negalės būti užtikrinamas.
Seimo teisininkų nuomone, visai kita situacija susiklostytų, jeigu reikalavimai dėl vartotojų amžiaus būtų keliami, pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) mastu. Jei taisyklės dėl vartotojų amžiaus galiotų visoje ES, kuri vienija šimtamilijoninį vartotojų skaičių, teritorijoje, jų nesilaikymas, anot Teisės departamento, grėstų reikšmingų baudų gavimu ar net milžiniškos rinkos praradimu.
Kaip pastebi D. Ulbinaitė, Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nepilnamečių apsauga įvardijama kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) politikos tikslų, o labai didelės interneto platformos privalo vertinti sistemines rizikas nepilnamečiams ir jas mažinti.
