Seime – idėja prekybos centruose uždrausti nemokamus plastiko maišelius

Nemokamų itin lengvų plastiko maišelių siūloma nebedalinti prekybos vietose. Taip siekiama mažinti šių atliekų patekimą į aplinką.

Prekybininkai tokius maišelius turėtų apmokestinti, o už neatlygintiną jų dalijimą grėstų baudos. 

Tokias Aplinkos apsaugos bei Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymų pataisas Seime ketvirtadienį registravo Laisvės frakcijai priklausantys Kasparas Adomaitis, Morgana Danielė, Monika Ošmianskienė, Vytautas Mitalas bei Ieva Pakarklytė, konservatoriai Kristijonas Bartoševičius ir Aistė Gedvilienė, taip pat Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.  

Didžiausių šalies prekybos centrų atstovai sako ieškantys būdų, kaip pirkėjus skatinti kuo mažiau naudoti plastiko maišelių, bet pripažįsta, kad be jų sunku išsiversti.

Aplinkos komitete dirbančio K. Adomaičio teigimu, nemokamų permatomų plastiko maišelių naudojimas yra įprotis – kitų valstybių patirtis rodo, kad nebelikus nemokamų maišelių jų naudojimas drastiškai sumažėja.

Anot jo, pavyzdžiui, nuo 2020 metų penkiais centais apmokestinęs maišelius prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje sutaupo net 6 tonas plastiko. 

Pataisomis taip pat siūloma uždrausti higienos produktus, turinčius smulkių mikroplastiko dalelių, kurios nuplaunamos į nuotekų sistemą ir teršia vandenį, taip pat įtvirtinti bioskaidžių ir kompostuojamų pakuočių ženklinimą. 

„Rimi“ atstovė Živilė Karevaitė BNS teigė, kad daugkartiniai medžiaginiai maišeliai turėtų pakeisti vienkartinius, tačiau šis naujas įprotis vartotojams formuojasi pamažu, o tam įtakos turi šiuo metu esančios pandemijos sąlygos, įvairios saugumo rekomendacijos.

Ž. Karevaitės teigimu, geriausias ir efektyviausias būdas yra pirkėjams atsinešti savo pačių daugkartinius maišelius ir juos naudoti visur, kur tik galima.

„Transportuoti produktus be maišelio ne visada yra įmanoma – tai gali būti ir riešutai, kiti smulkūs produktai, turintys drėgmės, teplūs produktai“, – tvirtino ji. 

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat abejoja nemokamų plastiko maišelių draudimo reikalingumu.  

„Nemanome, kad pirkėjams toks sprendimas būtų patogus ir naudingas. Jei, vis dėlto, toks sprendimas būtų priimtas, tuomet ir vertintume jį visapusiškai“,  – BNS klabėjo D. Ryliškis.

 „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, nurodė, kad  plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja – 2021 metais šis pokytis siekia net 35 proc. per mėnesį, palyginti su 2019 metais. 

„Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė  pranešė, kad visose parduotuvėse galima įsigyti daugkartinių vaisių ir daržovių maišelių.

„Jų pardavimai per pirmus 10 šių metų mėnesius augo beveik 20 proc. Popierinių maišelių pardavimai dvigubėjo“, – sakė ji.   

V. Budrienė be kita ko pabrėžė, kad įmonės veikloje susidaranti plastiko plėvelė yra surenkama ir perdirbama į „Iki“ tinkle parduodamus maišelius. 

Jeigu Seimas pataisas priims, jos įsigaliotų nuo 2022 metų liepos. 

Už maišelių neatlygintiną dalijimą pirmą kartą parduotuvei grėstų bauda nuo vieno iki trijų tūkstančių eurų, o už pakartotiną pažeidimą – 3–5 tūkst. eurų.