Nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų sumažės gyventojų, naudojančių lauko tualetus, o geriamą vandenį semiančių iš šulinių.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jomis ketinama įpareigoti šalies gyventojus, kurie individualiai išgauna geriamąjį vandenį ar patys tvarkosi nuotekas, per 9 mėnesius prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Teigiama, kad gyventojams tai nekainuos nė euro, nes darbai bus finansuojami savivaldybių, Europos Sąjungos (ES) ir Finansų ministerijos skirtomis lėšomis. Asmenys, iki 2020 metų nesudarę sąlygų juos prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, iš pradžių būtų įspėjami, o paskui jiems grėstų baudos nuo 70 iki 100 eurų.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos, gyventojai nebus verčiami jungtis prie nuotekų ar geriamo vandens tinklų tik tuo atveju, jei jų lauko tualetai ar šuliniai atitiks aplinkosauginius reikalavimus.
„Galės žmogus turėti tiek lauko tualetą, tiek šulinį, jeigu jie atitiks aplinkosauginius reikalavimus – reguliariai bus išvežamos nuotekos, sertifikuotas bus tas valymo įrenginys“, – BNS teigė parlamentaras.
Anot jo, aplinkosaugininkai spręs, kada lauko tualetai bus tinkami naudoti, o kada juos teks griauti ir prisijungti prie nuotekų tvarkytojo tinklo.
Pasak K. Mažeikos, po pertvarkos gyventojams išlaidų padaugės tik todėl, kad jiems pagal skaitiklių parodymus reikės mokėti už sunaudotą geriamą vandenį ir išleistų nuotekų kiekį.
Socialdemokratas Juozas Olekas apgailestavo, kad dabar prie centralizuoto geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų prisijungsiančių asmenų išlaidos bus kompensuojamos, o anksčiau gyventojai prisijungdavo savo lėšomis. Parlamentaras siūlė ieškoti būtų, kad jau prisijungusiems žmonėms būtų bent iš dalies padengtos investuotos lėšas.
K. Mažeikos teigimu, teikiamas įstatymo pataisas reikia priimti kuo skubiau, nes Europos Komisijos netrukus gali realiai pradėti teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kuri pirmą įspėjimą gavo dar 2017 metų vasario viduryje. Pasak jo, Europos Teisingumo Teismas jau gruodį galėtų Lietuvai paskirti vienkartinė 700 tūkst. eurų bauda, o paskui kasdien ji siektų nuo 5 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų.
Anot K. Mažeikos, analogiškoje situacijoje buvusi Belgija turėjo sumokėti 10 mln. eurų.
