Seimo nariai nesutiko susimažinti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų

Seimo nariai nesutiko susimažinti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Ketvirtadienį jie atmetė valdančiajai koalicijai priklausančių demokratų parengtą Seimo statuto projektą, pagal kurį Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai būtų skiriama ne 0,8, o 0,7 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma.

Už projektą balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 35, susilaikė 33 politikai. Jį palaikė tik pataisą inicijavę demokratai ir po kelis narius iš kitų frakcijų.

„Parodykime tam tikrą solidarumo veiksmą su visuomene“, – sakė projektą pateikęs demokratas Domas Griškevičius.

Tačiau dauguma parlamentarų teigė, kad siūlymas populistinis, jis nesutaupys jokių lėšų, nes ir dabar visi parlamentinei veiklai skirti pinigai nėra panaudojami.

„Iš tikrųjų kiekvienoje Seimo kadencijoje atsiranda Seimo narių, kurie užsiima saviplaka ir popsu“, – projektą įvertino „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Pasak jo, sutaupytos lėšos – apie 400 tūkst. eurų per metus – atitektų Seimo kanceliarijai ir ji tiesiog užkaišytų savo biudžeto skyles.

Liberalas Simonas Gentvilas tvirtino, kad pataisa skamba populistiškai, lygiai taip pat, jeigu būtų pasiūlyta premjerui Gintautui Paluckui užuot remontavus rezidenciją Turniškėse už 120 tūkst. eurų, nupirkti šimtą dronų.

„Mes krapštomės iš tikrųjų centuose, kai paraleliai vyksta milžiniški lėšų pereikvojimai, ir vienas tokių yra planuojama Regionų ministerija. Kai buvo kuriama Energetikos ministerija, jos įkūrimui reikėjo 5 mln. eurų. Dabar paraleliai kuriama papildoma biurokratinė institucija, kuri kainuos milijonus“, – teigė S. Gentvilas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė praėjusią kadenciją sutaupęs 40 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

„Iš tikrųjų, didelė dalis (Seimo narių – BNS) nepanaudoja, aš manau, kad eikime prie rimtesnių klausimų svarstymo. O šį klausimą, aš sutinku visiškai, kas prieš. Aš tai pavyzdžiui, visiškai nepalaikau šios iniciatyvos, nes ji nieko neduoda, jokio pliuso“, – kalbėjo konservatorius.

Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė argumentavo, kad būtų sąžininga prieš pradedant svarstyti mokesčių pakeitimus ir „prieš kišant ranką į Lietuvos gyventojų kišenę, pirmiausiai su ta ranka pasižiūrėti savo piniginėje ir susimažinti tikrai ne per daugiausiai kanceliarinių išlaidų“.

Projekto autorių teigimu, pastaraisiais metais VMDU ženkliai kyla, todėl auga ir parlamentinei veiklai skiriamos lėšos. Taupant biudžeto lėšas siūlyta pristabdyti šį augimą. Kita vertus, anot jų, minėtas sumažinimas neturėtų įtakos vykdyti Seimo narių veiklą.

Pataisos aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo vien per praėjusius metus parlamentinei veiklai skirtų išlaidų krepšelis padidėjo 176 eurais – nuo 1614 iki 1790 eurų.

„Šis augimas rodo ženkliai didėjančią kanceliarinėms išlaidoms skirtą finansavimo eilutę, kurią reikia optimizuoti“, – tvirtino pataisos iniciatoriai.

Jų skaičiavimu, sumažinus kanceliarines išmokas nuo 0,8 iki 0,7 VMDU, pagal praėjusių metų gruodžio mėnesio rodiklius, per mėnesį būtų sutaupyta po 223 eurus nuo kiekvieno Seimo nario.

Konstitucija numato, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto. 

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas. 

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai. 

BNS skelbė, kad visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

S. Skvernelio iniciatyva šioje Seimo kadencijoje mėginta dar kartą peržiūrėti parlamentinių išlaidų naudojimą, siūlyta ir jas mažinti, tačiau frakcijos nepritarė praktiškai visiems siūlomiems pakeitimams.

Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.