Seniūnų sueigoje skambėjo pamokymai bei nurodymai

Lapkričio 16 dieną Anykščių rajono savivaldybėje surengta seniūnų sueiga, kurioje kalbėta apie smurto šeimose problemą, aptarti medicinos reikalai, svarstyta, kaip tvarkyti seniūnijų viešąsias erdves bei prisiminta, kad jau „ant nosies“ didžiųjų metų švenčių spindesys.

Smurtaujantiems šeimose siūlėsi
rodyti „linksmą flmuką“

Seniūnų sueigoje apsilankiusi Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Elvyra Lasskaja skalambijo pavojaus varpais dėl rajone sparčiai augančio smurto šeimose atvejų.
E.Lasskaja pasakojo, kad pagalbą nuo smurto šeimose nukentėjusiems asmenims teikiantis centras pernai iš policijos, su kuria bendradarbiauja, gavo 187 pranešimus apie smurto atvejus šeimose. „Šiais metais, iki šios dienos mes jau gavome 306 pranešimus apie smurto atvejus šeimose“, – pasakojo E.Lasskaja. Daugiausia  konfliktai šeimose kilo dėl alkoholio vartojimo. Pavyzdžiui, lapkritį centras sulaukė pranešimų apie 36 smurto atvejus šeimose. 26 konfliktavę asmenys buvo neblaivūs, 15-oje šeimų buvo neblaivūs abu asmenys.
 „Kad ir kiek būtų skiriama lėšų bei darbo, tas smurtas nemažėja“. – kalbėjo E. Lasskaja, kurios manymu, į viešumą vis daugiau atvejų apie smurtą šeimose iškyla dėl pačių nukentėjusių drąsos apie tai prabilti, taip pat išaugusio kaimynų neabejingumo tokiems atvejams. E.Lasskaja kovoje su smurtu šeimose kvietė glaudžiau bendradarbiauti seniūnus. „Mes galime atvažiuoti į seniūnijas. Turime filmuką, kuris labai linksmai žiūrisi. Tas smurtas ir visos jo formos pateikiamos multiplikacine forma ir viskas labai aiškiai išdėstoma, kalbama, kaip apsisaugoti, ką daryti ir kaip elgtis“, – kalbėjo E. Lasskaja, seniūnų pageidavimu animaciniu filmu žadėjusi pasidalinti jį persiųsdama.
„Mes negalime pašalpų atimti, nei vaikų atimti ar kažkur uždaryti tų žmonių, kad jie išsiblaivytų. Mes tiesiog kalbame. Mes jiems visada sakome: „Sprendimus jūs patys turite priimti“, – apie tai, kaip vyksta pagalba nukentėjusiems nuo smurto šeimose, pasakojo E. Lasskaja.
Pasak E. Lasskajos, smurtaujantys šeimose vyrai dažniausiai tame nemato nieko blogo. „Kuomet mes kalbame su ta smurto auka, kuri būna išsiblaiviusi ir neišsiblaiviusi, kiekvieną kartą tas žmogus, su kuriuo kalbi, save pateikia iš teigiamos pusės. Atrodo, kad vos ne angelas, nieko nepadarė, tik atėjo girtas ir miegančiai trenkė per galvą“, – sakė E. Lasskaja.
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras nukentėjusiems nuo smurto šeimose teikia informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugas telefonu. Kokiu telefonu numeriu reikėtų kreiptis nukentėjusiesiems, E. Lasskaja seniūnų sueigoje neinformavo.

Seniūnai buvo kviečiami… sirgti

Sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusiai Anykščių ligoninei bandoma padėti agituojant joje gydytis. Tą daryti buvo prašoma ir seniūnų.
„Ligonių nėra pakankamai, o ligoninė tas paslaugas suteikti gali. O iš tiesų yra žmonių, kurie serga ar jiems reikia pagalbos, bet niekas jiems nepataria. Prašymas būtų toks – jūs tiems žmonėms galėtumėte rekomenduoti, kad jie gali pasigydyti. Tokia galimybė yra ir tas paslaugas apmoka ligonių kasos. Antras dalykas – slaugos ligoninė Troškūnuose, kuri yra Anykščių ligoninės dalis, turi įsipareigojimus Europos Sąjungai pagal projektą. Šioje ligoninėje turi būti atitinkamas pacientų kiekis. Todėl siekiant pagal projektą nustatytą kiekį pasiekti, tų pacientų turi būti pakankamai. Mes negalime gauti nuoskaitų tik todėl, kad mes nematėme tų žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Ligoninė netgi išprausia, pamaitina ir sušildo.  Ir ta paslauga gali trukti 120 dienų per metus“, – seniūnų sueigoje seniūnus ieškoti Anykščių ligoninei trūkstamų pacientų ragino rajono meras Kęstutis Tubis.
Tuo tarpu seniūnų sueigoje apsilankiusi ir apie teikiamas slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugas pasakojusi Anykščių ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja medicinai Virginija Pažėrienė Anykščių ligoninės pacientais kvietė tapti ir pačius seniūnus.
„Kviečiu seniūnus lengvai sirgti“, – kvietė V. Pažerienė.

Kapų sargams žadėjo didesnius
atlyginimus

Sueigoje dalyvavo laikinasis UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius Jonas Žukauskas, kuris pasakojo apie problemas, kurias sprendžiant reikalinga seniūnų pagalba.
„Per dieną esame susiplanavę sudaryti ne mažiau kaip 20 naujų sutarčių“, – apie komunalininkų užmojus pasakojo J. Žukauskas.
UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ vadovas taip pat kalbėjo apie „šunų ir kačių“ problemą. „Kiek pastebėjau, tai šunys ir katės yra „planiniai“ ir „neplaniniai“, – kalbėjo J. Žukauskas, „neplaniniais“ vadindamas valkataujančius gyvūnus. „Planiniais“ aš vadinu tuos gyvūnus, kuriuos gyventojai pagavo, šėrė, šėrė ir laukė, kol kas atvažiuos paimti“, – aiškino J.Žukauskas.
Naujasis komunalinio ūkio vadovas pageidavo, kad „planiniais“ gyvūnais nebūtų tie šunys ar katės, kuriuos gyventojai augino, o į gyvenimo pabaigą panoro atiduoti į gyvūnų prieglaudą.
Trečioji J. Žukausko įvardinta problema – seniūnijų kapinių sargai. „Prašau seniūnų maksimaliai informacijos apie mūsų žmones, kaip jie dirba. Visada susitikę man pasakykite, aš turiu žinot, kaip darbuotojai atlieka pareigas. Visi žmonės šiai dienai yra lygūs ir turi šimtaprocentinį mano pasitikėjimo kreditą. Jeigu darbas yra atliekamas patenkinamai, ieškosime išeičių, o jei darbas yra atliekamas gerai – skatinsime žmones finansiškai“, – apie galimybes kapų sargams uždirbti daugiau, viešai pasižadėjo J. Žukauskas.

Anykščiai aplenkė Uteną

Prakalbus apie komunalinio ūkio reikalus, sueigoje trumpai dalyvavęs rajono meras Kęstutis Tubis kėlė problemą, kad į regioninį sąvartyną išvežamas didelis kiekis biologinės kilmės atliekų.
„Visokios burokų, pomidorų atliekos kraunamos į konteinerius ir tai sukelia mums bendrą atliekų kiekį, išvežamą į regioninį atliekų tvarkymo centrą. Numatykime rūšiavimą, kad kuo mažiau atliekų patektų nereikalingų, kad visiems gyventojams nereikėtų kelti įkainių“, – seniūnus ragino meras. K. Tubis sueigoje pasidalijo ir dar viena įdomia įžvalga apie Anykščių rajone „gerėjantį“ gyvenimą. „Vieną mėnesį čia žiūrėjome, kokie yra statistiniai rodikliai. Tai galiu pajuokauti, kad Anykščiai gerokai lenkia ekonomine prasme Uteną. Nes Utena per mėnesį pridavė 5 tonas baldų, o Anykščiai – 17 tonų. Reiškia, tris kartus gyvename geriau“, – apie į Utenos sąvartyną išvežamus nebereikalingus baldus kalbėjo meras K. Tubis.

Stebėjosi, iš kur tiek daug
naudotų padangų

Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas stebėjosi šalia komunalinių atliekų konteinerių augančių panaudotų automobilių padangų kalnais.
„Yra aikštelė, kuri iš kiekvieno paima po penkias padangas per metus. Negi daugiau atsiranda tų padangų išmetimui? Seniūnai, padirbėkite. Turite autoservisus seniūnijose. Padangas pasikeitė, tegu susikrauna į bagažines. Suprantu, kad sofas sudėtinga nuvežti, gal ten reikia priekabą turėti. Tokias padangas tikrai galima nuvežti į Vairuotojų gatvės aikštelę ir ten tikrai jas nemokamai paima“, – mokė R. Blazarėnas.

Ministerija gavo pylos

Su seniūnais sueigoje panoro susitikti savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis. Jam prakalbus apie nuostolių kompensavimą nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams, neišlaikė Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko nervai. „Ministerija neapsisprendžia. Labai keista, kad pavaduotojai tą patį darbą šiais metais dirbo tris kartus. Pirma surenka vienus duomenis, tada ministerija nutaria kitaip. Minusas ministerijai, kadangi žmones apgaudinėja ir meluoja. Žadėjo nuostolius kompensuoti, po to atsiranda, kad kompensuos tik ten, kur nuostoliai 30 proc.“, – seniūnų sueigoje Žemės ūkio ministerijos vadovybės veiksmais piktinosi E. Pajarskas.

Viešosios erdvės bus tvarkomos pagal „Gališankos idėją“

Seniūnų sueigoje kalbėta apie seniūnijų viešųjų erdvių tvarkymo projektą. Šiuo klausimu pasisakiusi Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Vaizgėlienė konkrečių šio projekto tikslų sueigoje nepristatė, tik ragino seniūnus pateikti informaciją, kaip jie planuoja tvarkyti gėlynus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Blazarėnas sakė, kad viešųjų erdvių tvarkymo projektas yra „Gališankos idėja“. Priminsime, kad vasarą vykusioje seniūnų sueigoje savivaldybės administracijos direktorius A. Gališanka apie viešųjų erdvių tvarkymą kalbėjo: „Tiek mieste, tiek ir seniūnijose būtų gėlynai, aiškios gėlės, susodintos ornamentais, ne bet kaip.“
 „Bus kažkokie planai, teritorijos ir toms teritorijoms keliami reikalavimai. Centras, pievutė, automatiškai ne didesnė kaip 8 centimetrai. Ten kažkur nuošalesnėje vietoje galima iki 12 – 15 centimetrų“, – apie  būsimus  viešųjų erdvių tvarkymo standartus kalbėjo R. Blazarėnas.
Sueigoje dalyvavusi savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė taip pat seniūnams turėjo patarimų, kaip reikėtų tvarkyti seniūnijų viešąsias erdves. „Plastmasinių gandrų tik neplanuokit“, – į architektės vaidmenį įsijautė savivaldybės specialistė.

Gyventojai buvo kviečiami
šviestis

Sueigos pabaigoje seniūnai informuoti, kad Anykščių rajono savivaldybė ir šiais metais organizuos akciją – konkursą „Šviečiantys Anykščiai“.
„Skatinkite gyventojus jungtis, tegu šviečiasi“, – seniūnus ragino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė K. Vaizgėlienė, akcentuodama, kad šiemet gražiausiai pasipuošusieji didžiosioms metų šventėms bus paskatinti išaugusiais piniginiais prizais.
„Mūsų eglės įžiebimas ir viso šventinio laikotarpio pradžia yra gruodžio 1 dieną. Tai mes jau tikrai skatiname, kad visuotinai žmonės pasipuoštų gruodžio 1 dienai”, – kada įjungti girliandų lemputes visame Anykščių rajone, nurodė A. Pajarskienė.
A. Pajarskienė sakė, kad savivaldybės komisija, vertinsianti šventinius papuošimus, važiuos tik ten, kur bus pakviesta. „Čia kaip gauna premijas? Sako, šitas buvo vertesnis. Bet kad nepasiūlėt“, – seniūnams kalbėjo A. Pajarskienė, ragindama juos kviesti bei siūlyti, kur komisijai važiuoti apžiūrėti įrengtų šventinių dekoracijų.
„Nebūtinai daug lempų. Pernai apdovanojimus gavo subtilesni apšvietimai“, – į ką atkreipti dėmesį siūlant, seniūnų dėmesį atkreipė A. Pajarskienė.