Šeštadienį, rugsėjo 16-ąją, senajame Malaišių sodžiuje – lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto Tėviškėje – įvyko jau penkioliktosios Vaižgantinės, kurias, padedant rėmėjams ir partneriams, organizavo asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, Anykščių kultūros centras ir Svėdasų seniūnija. Į tradicinį respublikinį renginį, kuris populiariai kartais dar pavadinamas ir „Juodžiaus kelmo atlaidais“, gausiai rinkosi žmonės iš pačių įvairiausių vietovių, kur visų laukė organizatorių sumanyta įvairiapusiška programa. Jau iš tolo besirenkančius pasitiko ant senųjų pastatų sienų eksponuojama fotografijų paroda „2022-ųjų Vaižgantinės fotografų Simonos Bagdonaitės ir Raimundo Kovo žvilgsniu“ ir iš augalų žiedų, tujų, kadagių talentingų moterų svėdasiškės Irenos Guobienės ir butėniškės Domicelės Augutienės sukomponuoti skaičiai „15“, bylojantys apie tradicinės šventės jubiliejų.
Po skambios Anykščių kultūros centro Viešintų kapelos „Vingerinė“ ( vadovas Robertas Raišelis) dainos, šventės nuolatinė vedančioji režisierė Vilma Paulauskaitė kreipėsi į susirinkusiuosius gimtajam kraštui skirtais Vaižganto žodžiais, pasveikindama visus su jubiliejinėmis Vaižgantinėmis, palinkėdama malonių įspūdžių. Tylos minute pagerbus Amžinybėn išėjusiųjų atminimą, buvo atsodinta liepaitė Juozo Tumo-Vaižganto 120-ųjų gimimo metinių proga 1989 m. rugsėjo 16 dieną pasodintoje 120 liepų alėjoje. Kadangi dabar jau šviesios atminties Svėdasų parapijos altaristos kun. Povilo Čiučkio pasodinta liepa, jau išaugusi didžiuliu medžiu, neseniai neatlaikė stipraus vėjo gūsių ir išlūžo, buvo nuspręsta liepą atsodinti. Svėdasų seniūnijos seniūno Sauliaus Rasalo rūpesčiu liepaitę padovanojo Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas. O atlikti garbingą liepaitės sodinimo misiją buvo patikėta dviems kunigams: Svėdasų Šv. Artkangelo Mykolo parapijos klebonui Raimondui Simonavičiui ir Panevėžio rajone, Vadoklių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies parapijoje kunigaujančiam svėdasiškiui Ričardui Baniui.
Šiemet per Vaižgantines turėjo būti įteikta jau 22-oji Respublikinė literatūrinė Vaižganto premija. Tačiau šventės išvakarėse buvo išplatintas Lietuvos rašytojų sąjungos išplatintas pranešimas, kad Vaižganto premijos skyrimo komisija nusprendė konkursą pratęsti iki šių metų spalio 15 dienos. Gerokai nustebusius tokiu komisijos sprendimu Vaižgantinių organizatorius Rašytojų sąjungos atstovai elektroniniu laišku patikino, kad į Malaišius atvyks „kažkas“ iš kūrybinių organizacijų ir informuos visuomenę, kodėl šiemet nebus teikiama literatūrinė premija. Tačiau nei Rašytojų sąjungos, nei Lietuvos žurnalistų sąjungos ar Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos atstovai Vaižgantinėse nepasirodė. Akivaizdų faktą iš pranešimo spaudai paviešinusi šventės vedėja pakvietė pagerbti kitus du tradicinių premijų laureatus. Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas buvo pakviestas paskelbti penkioliktojo Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureato pavardę. Tokio įvertinimo ir pagerbimo susilaukė svėdasiškis UAB „Alauša“ generalinis direktorius, kultūros mecenatas, daugelio patriotiškų iniciatyvų Svėdasuose ( o ir visoje Lietuvoje) rėmėjas Algimantas Čaplinskas, o šios premijos mecenatas šį kartą buvo verslininkas, Anykščių rajono tarybos narys Lukas Pakeltis. O Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas, įsteigęs jaunimui skirtą Vaižganto giminaičio kunigo Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo“ premiją, pagerbė aštuntąjį laureatą – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos auklėtinį, mokslo pirmūną, visuomenininką Nojų Jakubonį. Abiems laureatams buvo įteiktos premijos, sveikinimai, suvenyrai, uždėti ąžuolo lapų vainikai.
Plačiau „Anykštoje”
Vaižgantinės- labai jausmingas, kultūringas renginys, skirtas pagerbti Vaižgantą ir jo vardu pavadintų premijų laureatus. Čia jokia politika net nekvepia, o Seimo nariai dalyvauja kaip svečiai, jokios politinės reklamos jie nedaro. Reikia patiems atvažiuoti į tokius renginius, o ne rašinėti nesąmones.
Durniau ir negalėjo pakomentuoti tas pastabusis anykštėnas. Ieško žmogus priekabių, plaukų subinėj.
Iš publikacijos straipsnio nėra aiškumo kokia šio renginio kocepcija iš esmės.
Ar tai priešrinkiminis politikų ir jų rėmėjų pagerbimo renginys ar literatūrą, kūrybą ir pilietiškumą bei Vaižganto darbo reikšmingumo pažymėjimas šiuolaikinei bendruomenei ir jos valdžios atstovams?
Kita, visiškai neaišku dėl savivaldybės administracijos skiriamos mažosios Vaižganto premijos nuostatų ir ją skiriančios komisijos sudarymo procedūrų.
Ar čia nėra paslėptų valdžios, politikų ir verslo privačių ir viešų interesų susipainiojomo?
Renginio infirmacinis rėmėjas ir rajono spaudos žurnalistų redakcija galėtų plačiau nušviesti visuomenę kokie interesai po Seimo skėčiais ir kt.