• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 3 birželio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Šimtametė niekada nematė jūros

Raimondas GUOBIS
2023-04-04
Gyvieji Anykščiai
26
Ramybės ir taikos visiems anykštėnams linkinti šimtametė Ona Černiauskienė.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Šiandien Storių kaimo gyventoja Ona Puodžiūnaitė Černiauskienė švenčia garbingą šimto metų jubiliejų.
Ypatingos amžiaus sukakties sulaukusi moteris dažnai susimąsčiusi, tarsi nuolat pro praeities labirintus keliautų, tik retsykiais šypteli ir pripažįsta, kad gyvenimo laimė, kaip ir senatvės didžiausias džiaugsmas, yra geri vaikai.

Gimė jubiliatė 1923 metų kovo 28 dieną Keblonių kaime, „pagal knygas“ Anykščių vienkiemyje, buvo pirmagimė ūkininkų Onos Riaubaitės ir Jono Puodžiūnų duktė. Po kelerių metų šeima persikėlė į mamos tėviškę. Ten susitvarkė trobesius, ypač erdvi daili ant kalnelio stojosi troba. Net trys langai iš galo, du langeliai skliautuose, daugybe stiklų stiklelių spindintys į pietus atgręžti gonkai, erdvi gryčia, jauki seklyčia, aukštos lubos. Gimė sesė Genovaitė ir dar brolis Vytautas.

Pusamžio atokvėpis. Iš dešinės: Ona Černiauskienė, Vytautas Černiauskas ir Danutė Černiauskaitė.

Jonas Puodžiūnas – rimtas protingas vyras, caro kariuomenėje tarnavo net ketverius metus, netrumpai Gruzijoje, užsitarnavo puskarininkio laipsnį. Valdė beveik keturias dešimtis hektarų žemės, pakraštėlyje jiems priklausė ir vienas iš Storių kalnų Riaubos kalnas. Kiti du vadinti Judicko ir Zabielos.

Didžiausios namų šventės buvo Joninės ir Oninės. Darydavo alaus, pasiruošdavo gardesnių valgių, užkandžių, išsikepdavo sausainių. Šventiškoje užustalėje ir savos šeimynos kartu su samdiniais susidarydavo nemažas pulkelis, dar atvažiuodavo giminių. Jonių išvakarėse trobos duris papuošdavo klevo lapų vainiku, kad ryte atsikėlęs šeimininkas varduvininkas pradžiugtų. Žolynais apipindavo ir krėslą.

Ateidavo ir rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, mat jo vaistinėje Puodžiūnaitė atliko praktiką. Vienkiemio grožis ir didybė, matyt, ir įkvėpė romaną apie pokario sodžiaus gyvenimą pavadinti Puodžiunkiemiu.

Onutė Puodžiūnaitė jaunystės vieškelyje…

Jauki, laiminga vaikystė, žmonių, jaunatviško džiaugsmo smagumo, juokų netrūko, mat Puodžiūnai darbams nudirbti samdydavo du bernus, dvi mergas, piemenį. Gyvulių buvęs pulkas: gal aštuonios karvės, keletas kiaulių, parduodavo nemažai bekonų, turėjo ir avių, paukščių, keturis darbinius arklius, kumelaitę į miestelį važiuoti. O važiuodavo vos ne kasdien, mat J. Puodžiūnas kelerius metus darbavosi Anykščių valsčiaus viršaičiu, dalyvavo steigiant kooperatinį banką, pieno perdirbimo įmonę „Šlavė‘, dalyvavo kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Vasarą vežimaičiu, žiemą lengvomis rogėmis – „važeliu“, tuo pačiu jau paaugusią dukterį Onutę nuveždavo į vienuolių Kryžiečių pradžios mokyklą. Pamena didelį namą prie upės, pirmos klasės mokytoją Antaniną, vienuolyno vyresniąją, kuri lietuviškai beveik nemokėjo, mat buvusi vokietė ar prancūzė. Nuo antros klasės jau mokėsi Šližių namuose veikusioje Kiškelių pradžios mokykloje. Ketvirto skyriaus egzaminus laikė Burbiškyje, ten kartu su mokytoju Šulga nuėjo pėsčiomis. Penktą ir šeštą klasę lankė ir vėl Anykščiuose, po to stojo į gimnaziją.

Laimingą šeimos gyvenimą sutrikdė tėvelio J. Puodžiūno liga. Netikėtai susirgęs, pagalbos ieškojo pas geriausius gydytojus, gydėsi ligoninėje Kaune. Nors operavo, tačiau neišgelbėjo. Pasiliko motina su trimis vaikais. Gimnazijoje mokėsi ir kiti du vaikai. Motinai buvo labai liūdna, nenorėjo pasilikti namuose visiškai viena, nuolat verkdavo. Tuomet Ona, kaip vyriausia iš vaikų, apsisprendė sugrįžti į namus ir padėti gyventi bei tvarkytis ūkyje motinai. Brolis Vytautas tapo statybos inžinieriumi, o baigęs aukštąjį mokslą Minske ir Šiaulių statybos tresto vadovu, sesuo Genovaitė, ji Anykščių gimnaziją 1945 metais baigė aukso medaliu, išsimokė farmacininke.

Viršaičio Puodžiūno sodyba pūpso ant šviesios kalvos.

Ir partizanų ateidavo, ir miškinių, skardiniame stoge iki šiol žymios kulkų pramuštos skylės. Nors ir sovietų valdžia iškonfiskavo, tačiau į Sibirą neišvežė. Senolė įsitikinusi, kad lėmė geras tėvelio būdas, tai, kad tarnaudamas viršaičiu su visais gerai sutarė, buvo teisingas, todėl baisumams užėjus ne tik niekas neskundė, bet net ir užstojo.
Ištekėjo už Teofiliaus Černiausko, tame pačiame sodžiuje gyvenusio, nuo Kurklių atklydusio ūkininkaičio. Jis buvo baigęs jaunesniojo agronomo mokslus, gerai suprato buhalterijos gudrybes, tad, įsikūrus „Puntuko“ kolūkiui, daug metų dirbo kontoroje sąskaitininku. Ona eidavo įvairių ūkio darbų, kai buvo maži vaikai savame tvarte penėjo ančiukus, vienu metu melžė karves. Mokėjo šeimininkauti, paruošė vaišes daugiau nei dešimčiai vestuvių ir laidotuvių. Vos sukako reikalingi 55 metai, be jokio delsimo išėjo į pensiją, pradžioje gaudavo vos 12 rublių per mėnesį, po to palengva pinigų daugėjo. Dabar gaunanti bene pusės tūkstančio eurų pensiją, įsitikinusi, kad didelę, nes pinigų viskam pakanka. Jau dvidešimt metų našlauja.

Išaugino ir išmokslino tris vaikus: sūnų Vidmantą, dukras Rimą ir Danutę. Nors ir gyvena miestuose, tačiau dažnai atvažiuoja į tėviškę. Dabar visi pasikeisdami po savaitę pagyvena pas mamą, prižiūri, kad nereikėtų senolei iš savos, taip ramios, numylėtos sodybos niekur išvažiuoti. Aplanko ir anūkai, nors jau mėgsta atostogas leisti prie šiltų vandenų, užsienyje, jų trys. Vienas pernai nelaimingai mirė Anglijoje. Yra ir trys provaikaičiai.

Greitai prabėgo laikas. Jau du dešimtmečiai, kaip mirė vyras, niekada nebuvo iš namų išvažiavusi kiek tolėliau, nors buvo kartu su vyru nukeliavusi į Muga miestelį netoli Leningrado, kur sovietinėje kariuomenėje tarnavo sūnus. Buvo ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau niekada nenukeliavo iki Klaipėdos, niekada nematė jūros. Paklausius, gal dar svajoja pamatyti ar norėtų pamatyti Baltiją, ji tik numojo ranka – aš jau visko primačiusi, jau pakanka.

Ona Černiauskienė ir tėvelio tarnystę Lietuvai primenantis didžiulis Vytis iš tarpukario Anykščių valsčiaus.

Niekur iš namų vaikščioti, mėgautis pokalbiais su kaimynėmis bei apylinkės naujienomis nemėgo, jai pakakdavo savos šeimynos reikalų. Dabar taip pat daugiau tyli, mąsto, prisimena. Diena iš dienos, taip mintyse vis gyvenimas visas prabėga pro akis. Jaukumo prideda vienintelis namų gyvulėlis – katinas. Pažiūri ir televizoriaus, žinių. Vis dar pasaulio įvykiais domisi. Jau nieko nedirba, nors į lauką išeina, po trobą pavaikšto. Pasiremia lazda, mat, kelis kartus griuvusi, susilaužė ranką, koją, dabar saugosi.

O štai maistą valgo visokį: sriuba, mėsa, saldumynai. Apetitu nesiskundžia ir kažkaip ypatingai patinkančio patiekalo įvardinti nevaliojo. Ilgo gyvenimo recepto taip pat nežino. Tokia Dievo valia. „Kiek kam skirta, tiek ir gyvena“. Prisiminė, kad močiutė Meldaikienė taip pat išgyveno 100 metų, mama – 90. O gyvenime svarbiausia turėti gerus vaikus – jeigu vaikai prižiūri, tai ir senatvė laiminga.

Komentarai 26

  1. Vida Češūnaitė says:
    2 mėn. ago

    Mūsų artimiausia kaimynė. Šaunioji gaspadinė, kuri ruošė maistą visiems baliams. Ir vestuvėms ir laidotuvėms. Ilgiausių metų, sveikatos.

    Atsakyti
  2. Rasa says:
    2 mėn. ago

    Labai graži, jautri senolės Onos ilgo gyvenimo istorija. Ačiū autoriui Raimondui.

    Atsakyti
  3. Valerija says:
    2 mėn. ago

    Grazus amzius ,getos sveikatos mociutei,stiprybes

    Atsakyti
  4. Psichol. says:
    2 mėn. ago

    Bendraujant ,dalyvaujant plepku nešiojime atiduoda daug energijos.Žmogus kuo mažiau kalba ,tuo daugiau turi energijos.Mažiau pletkais užsiimkite, būsite sveikesni.Ir nereikia kad visiems patiktumėt ,nes to visai nereikia.Kuo ramiau gyvena žmogus ,tuo ilgiau jis gyvena.

    Atsakyti
  5. Kita karta says:
    2 mėn. ago

    Teisingas gyvenimas

    Atsakyti
  6. Buvo kiti prioritetai pas žmones says:
    2 mėn. ago

    Labai gera antraštė. Patraukianti dėmesį. Dsug tos kartos žmonių yra niekada nematę jūros. Jie daug ir sunkiai dirbo, gyveno neramiais laikais. Nekaltinkime artimųjų ir autoriaus ir pasilaikykite sau kvailus pamąstymus. Tiesiog buvo tokie laikai ir kiti pas žmones prioritetai. Žmonėms buvo svarbiau vaikus išmokslinti, į žmones išleisti.
    Geros sveikatos senolei linkime!

    Atsakyti
  7. Cekava Zosė says:
    2 mėn. ago

    Kad senutė nebuvo prie jūros nuvežta per tiek metų, tai kalti artimieji- vaikai, anūkai, giminės. Negi pašaliniai atvažiuos ir pasiūlys keliauti. Šiaip senoliais galėtų labiau pasirūpinti ir seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės.

    Atsakyti
    • Dalia says:
      2 mėn. ago

      Užuot taip rasiusi, gal suzinokite ar ji pati norejo prie tos juros, o ne kaltinkite artimuosius. As irgi tik kartą buvau, iskentejau 2 paras ir 3-ia galų gale parveze namo, neisivaizduoju kaip patinka voliotis tokiam pajury kur ner net ramiai pasidziaugti jura, jau geriau geretis supancia namus gamta….

      Atsakyti
  8. Sava says:
    2 mėn. ago

    Antraštė visiška nesąmonė! Tokia garbinga proga, o pagrindine tema tapo jūra, kurios močiutei visiškai nesinorėjo pamatyti. Patikėkit, tikrai buvo siūlyta ją ten nuvešti Bet svetimi visada viską žino gėriau

    Atsakyti
  9. bijau says:
    2 mėn. ago

    Koks čia buvo gyvenimas, jei toliau savo kaimo nieko nematė, o dabar jau nebe laikas prie jūros. Va, tokio gyvenimo ir bijočiau…. nei pati, nei vaikai nepadėjo….

    Atsakyti
  10. Nesistebekit says:
    2 mėn. ago

    Tokie senoliai visai nebenori prie tos jūros. Ir jokie vaikai ar anūkai neištemps. Jaunimui tai baisu – nepamatyti daugiau pasaulio, o kaimo žmogui nelabai rūpi.

    Atsakyti
  11. Skaitytoja says:
    2 mėn. ago

    Tubis nuveš! Jis tiek gero padarė Svėdasams

    Atsakyti
    • Dalia says:
      2 mėn. ago

      Prie ko čia Svedasai? Senile is Storiu.

      Atsakyti
  12. Minde says:
    2 mėn. ago

    Duok dieve jai stiprybės!!
    O ba baikams ir anukams akmuo i daržą!!
    Stai kaip rupinasi vaikeliai mama ir močiūte.GĖDA ant visos Lietuvos žemelės jog patingėjo šiknas pakelti ir nuvezti priejūros. SARMATA!!!!

    Atsakyti
    • Elžbieta says:
      2 mėn. ago

      Tegul visos senolės turi tokius vaikus ir anukus daugiau bus šimtamečiu

      Atsakyti
  13. As says:
    2 mėn. ago

    Tikrau Lietuvos senuoliai ne visi mate jura, buvo sanatorijoje. Perbrangus malonumas, ir niekam tai nerupi. Juk savi, kurgi desys? Gyvens savo namuose kad nemažintu gyventoju skaičiaus savo gymtyneje

    Atsakyti
  14. V says:
    2 mėn. ago

    Kaip gera skaityti,puikus straipsnis,ačiu.O močiutei sveikatos!

    Atsakyti
  15. Svedasu Jadze says:
    2 mėn. ago

    Nu ir priraše Raimandas Gabys apie tū senūti. Interesna paskaityt. Ale ko dyvytis kad ana nebuva pre juras. Aš irgi nygdi nebuvau, ale del ta nepergyvenu ir niekas ape many neraša. Unt gala taj argi kakia prablema? Te patys muziejininkai su Raimandu prešaky gali tū babutį pre juras nuvežt.

    Atsakyti
  16. Antanas says:
    2 mėn. ago

    Valdiškų gėlių dalintojas Obelevičius moka tik gėles dalinti.O kad močiutę nuvežti prie jūros tai ne.Jam viskas gerai kas valdiška.

    Atsakyti
    • Na says:
      2 mėn. ago

      Na visai jau.

      Atsakyti
  17. matyt says:
    2 mėn. ago

    nebuvo didelio noro?

    Atsakyti
  18. jj says:
    2 mėn. ago

    Galime nuvežti, kaip močiutė apsidžiaugtų!

    Atsakyti
    • Gali says:
      2 mėn. ago

      Nebeatlaikyt takios ilgos keliones. Cielu dienu raik važiuot

      Atsakyti
  19. Tai says:
    2 mėn. ago

    Tai vaikai yra gal anūkai..

    Atsakyti
  20. Galėtų says:
    2 mėn. ago

    Sveikinimai! Galėtų nuvežti savivaldybė su Obelevičium ir Źiogeliu priešaky- nors toks gražus prisiminimas liktų apie tuos vadovus 🙂

    Atsakyti
    • Galetų says:
      2 mėn. ago

      Galetum pats irgi padarytum gerą darbą.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Tradicinės kultūros ir žirgo šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ programa

Iš darbo Anykščių PSPC pasitraukė šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis

Panašūs straipsniai

Tapyba ant didelio formato drobės pareikalavo daug laiko, bet rezultatu džiaugiasi dabartiniai kaimų gyventojai, didžiuosis ir būsimos kartos.

Ant drobės nutapytas senų sodybų žemėlapis liudija istorinę atmintį

2023-05-27
0

Lietuvoje jau išnyko virš penkių tūkstančių kaimų ir viensėdžių, kaip skelbia „Registrų centras“. Tuštėjant kaimams, Anykščių r. Budrių bendruomenės namai...

Alpinistas, keliautojas, fotografas Vladas Vitkauskas Lietuvos vėliavą Everesto viršūnėje iškėlė 1993 metų gegužės 10 dieną. Ateinantį trečiadienį nuo šio istorinio šalies pasiekimo sukaks 30 metų.
Jono Junevičiaus nuotr.

Visi keliai vedė į kalnus

2023-05-10
8

Keliautojas, alpinistas, fotografas, Anykščius gyvenimui pasirinkęs Vladas VITKAUSKAS šiomis dienomis švenčia dvigubą jubiliejų – asmeninį 70-metį ir 30-metį nuo tos...

Gegužės 2-ąją Petras Buterlevičius paskutinį kartą darbo reikalais aplankė Šventosios upę. Nuo šiol pareigos du kartus per parą eiti prie Šventosios jis nebeturi. 
Nuotrauka iš Petro BUTERLEVIČIAUS feisbuko profilio

Dinastiją išstūmė technika

2023-05-09
9

Antradienį, gegužės 2-ąją, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Anykščių posto stebėtojas Petras Buterlevičius paskutinį kartą pamatavo Šventosios upės vandens debitą ir...

Personalinė Julijos Danguolės Kaunienės (trečia iš dešinės) paroda ,,Būties žaidimai“ eksponuojama Vilniaus savivaldybės Lazdynų bibliotekoje balandžio mėnesį. 		     Rimanto Kisieliaus nuotr.

Į Anykščius – tarsi į šventą vietą

2023-04-28
4

Paveiksluose su Anykščių krašto vaizdais tautodailininkė, dailės pedagogė Julija Danguolė Kaunienė, vaikystėje ir vėliau dažnai buvojusi Anykščių krašto apylinkėse, subtiliai...

Anykšta TV:

Naujienos

Šeštadienio „Anykštoje“ 2023-06-03
Abiturientams nuskambėjo Paskutinis skambutis
Savaitgalio diskusija: Ar pasigendate šokių vakarų?
Vietoj juostelės kirpimo pjovė rąstelį
Erikas Druskinas atsisveikino su Utenos kultūros centru
Kęstutis Tubis ir Tarybos nariai mokosi kurti korupcijai atsparią aplinką

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 31 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 27 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Patvirtinta dar 20 paukščių gripo atvejų laukiniams paukščiams
Seimo vadovė prašo stiprinti NATO buvimą regione, kad Lietuvoje nebūtų Bučos ir Mariupolio
Seimui teikiamos pataisos, kad savivaldos politikams skiriamas išmokas pakeistų alga
Įsigalioja didesnės baudos už atkimštų alkoholio butelių gabenimą automobiliuose
Vyriausybė pratęsė kompensacijas gyventojams už dujas, panaikino už elektrą
Savivaldybių asociacijos vadovas įspėjo apie įstrigusius 1,6 mlrd. eurų regionų plėtrai

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar pasileis Seimas?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara birželis

Jara birželis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Troskimai Liksa – GERAS

Troskimai Liksa – GERAS

AM-kiekvienam-sodui-300×400

AM-kiekvienam-sodui-300×400

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In