Aplinkos ministerija siūlo per šį vilkų medžioklės 2019-2020 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 120 vilkų. Šį limitą patvirtinančio aplinkos ministro įsakymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.
Toks siūlymas parengtas, apibendrinus šiemetinius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis, įvertinus informaciją apie jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus bei rekomendacijas ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.
Mokslininkai, atsižvelgę į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomendavo šiemet nustatyti ne mažesnį nei praėjusį sezoną (buvo leista sumedžioti 110 vilkų) jų sumedžiojimo limitą, tačiau jį didinti atsakingai.
Patikimai apskaičiuoti visą vilkų populiaciją šalyje atskirais individais, kaip rodo daugelio Europos šalių patirtis, yra neįmanoma. Patikimesnis vertinimo būdas – nustatant besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičių.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius, vilkų šeimų skaičius šalyje įvertintas, remiantis jų populiacijos stebėsenos duomenimis. Tai medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pranešimai apie vilkų padarytą žalą, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų genetiniai tyrimai.
Medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir vilkų, apskaitas, kaip numato pernai nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, medžioklės plotų naudotojai atlieka pagal nuolatinius maršrutus sausio-kovo mėn. pasirinktą dieną, kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiemet apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės – 504 – apskaitos vienetų (pernai – net iš 881 apskaitos vieneto).
Prieš siūlant vilkų sumedžiojimo limitą, buvo išnagrinėta 490 pranešimų apie vilkus, užregistruotų sistemoje, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus. Iš jų 255 – apie vilkų padarytą žalą.
Remiantis minėtais duomenimis, manoma, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal europinę praktiką, teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius, laikomos 4 ir daugiau vilkų grupės. Iš turimų duomenų matyti, kad yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose – po 2, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai.
Per praėjusį sezoną sumedžiotų 99 vilkų genetiniai tyrimai, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, parodė, kad praeityje šie gyvūnai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Todėl labai susiaurėjo jų populiacijos genetinė įvairovė. Pastaraisiais metais ji didėja, tačiau dar nėra optimali.
Šie genetiniai tyrimai parodė, kad 53 iš tų 99 vilkų buvo jauni (iki vienų metų) ir iš skirtingų šeimų. Tai patvirtina ankstesnius spėjimus, kad dalis vilkų šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti jų populiacijos stebėsenos metu arba kad valstybės siena nėra kliūtis jiems judėti. Lietuvoje gali būti sumedžiojami vilkai, kurie atvesti kaimyninėse šalyse, o tose šalyse – atklydę mūsiškiai.
Pagal tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją, šiemet siūloma atsisakyti pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito paskirstymo pagal rajonus. Taip siekiama išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors jų šeimos individai.
