Siūloma plėsti nuostatas, kada tėvai neturėtų teisės į išlaikymą senatvėje

Seimas svarstys siūlymą Civiliniame kodekse aiškiai nurodyti, kada tėvai neturėtų teisės į išlaikymą.

Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Civiliniame kodekse taip pat išskirta aplinkybė, kada tėvai neturi teisės į išlaikymą – jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės.

„Nagrinėdamas piktybiškai alimentų nemokančių asmenų temą, pastebėjau Civilinio kodekso nuostatą, kad asmuo gali nesirūpinti vaikais, nemokėti išlaikymo ir kitus blogus dalykus daryti, bet teoriškai jisai turi galimybę senatvėje prisiteisti iš tokių vaikų išlaikymą. Man atrodo, tai yra visiškai neteisinga, ir, manau, mes bent iš dalies atstatytume teisingumą, nustatydami, kad savo vaikais nesirūpinę asmenys, senatvėje, deja, neturėtų galimybės iš jų reikalauti to, ko patys nedarė visą gyvenimą“, – pristatydamas pataisas sakė projekto iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius.

Siekiant sustiprinti teisingumo principą ir apsaugoti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, kurie patys šiurkščiai pažeidė pareigas iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, siūloma Civiliniame kodekse aiškiai nurodyti, kada tėvai neturėtų teisės į išlaikymą. Tėvai prarastų teisę sulaukę senatvės gauti išlaikymą iš savo vaikų, jeigu jie: vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ir sistemingai nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; naudojo smurtą prieš vaiką arba kitą šeimos narį, kuris tiesiogiai susijęs su vaiko gerove, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą; pažeidė vaiko interesus, dėl ko buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ar kitas oficialus apsaugos priemonių sprendimas; apleido vaiką ir/ar juo nesirūpino dėl savo kaltės, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar kitais veiksniais, trukdančiais vykdyti pareigas; buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) dėjo pastangas pakeisti savo elgesį ir vaikai buvo grąžinti į šeimą.

Civilinio kodekso pataisų projektui Nr. XVP-1283(2) po pateikimo pritarė 61, prieš balsavo vienas, susilaikė 27 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 15 d.