• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Trečiadienis, 17 rugpjūčio, 2022
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Skulptūra atkartojo garsiojo anykštėno kelią

ANYKŠTA
2022-08-06
Gyvieji Anykščiai
4
Skulptorius Artūras Sakalauskas prisimena, kad kurdamas paminklą vyskupui Antanui Baranauskui jautęs didelį anykštėnų susitelkimą ir palaikymą.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Skulptorius Arūnas Sakalauskas, nors kilme ir nėra anykštėnas, tačiau yra vieno iš Anykščių simbolių – monumento poetui, vyskupui Antanui Baranauskui Vyskupo skvere autorius. Už šį kūrinį skulptorius buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija – prestižiškiausia Lietuvos kultūros premija.
Vyskupas ir poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius A.Baranauskas kunigo pašaukimą pajuto Žemaitijoje, Sedoje, kurioje dirbo raštininko padėjėju, o Anykščiuose stovintis paminklas A.Baranauskui savo kelią taip pat pradėjo šiame miestelyje ir taip tarsi pakartojo garsiojo anykštėno kelią.
Apie paminklo poetui A. Baranauskui statybų istoriją, iš to gimusią draugystę su anykštėnais bei daug diskusijų sukėlusią skulptūrą „Vytis“ skulptorių Artūrą SAKALAUSKĄ kalbina Austėja RAŠČIŪTĖ.

  • „Gimsta“ Antanas Baranauskas.
  • Skulptūros Antanui Baranauskui atidengime dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas.

1994 metais buvote apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už 1993 metais Anykščiuose pastatytą paminklą vyskupui Antanui Baranauskui. Kaip kilo idėja, kaip vystėsi procesas, kaip sekėsi bendradarbiauti su architektu? Gal buvo iškilę sunkumų įgyvendinant projektą?

– Idėja pastatyti paminklą vyskupui A. Baranauskui Sedos miestelio (Mažeikių raj.)  gyventojams užgimė 1988 metais drauge su Sąjūdžiu. Man buvo pasiūlyta šią idėją įgyvendinti. Fantazavome drauge – iš pradžių mąstėme apie biustą, o vėliau apsisprendėme centrinėje aikštėje pastatyti figūrinio sprendimo kompoziciją. Bet ėjo laikas, tokio projekto įgyvendinimui buvo reikalinga gan didelė pinigų suma, rėmėjų neatsirado ir darbai sustojo.

1990 metais apie šį projektą sužinojo Anykščių Antano Žukausko – Vienuolio ir A. Baranausko muziejaus direktorius Vytautas Balčiūnas. Sulaukiau jo kvietimo atvykti į Anykščius ir pristatyti paminklo maketą. Į muziejų atskubėjo vykdomojo komiteto pirmininkas, Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas, kiti suinteresuoti miesto žmonės. Džiaugiuosi, kad mano siūloma paminklo idėja iš karto visiems patiko. Žinoma, paminklui labai svarbi vieta, kurioje jis statomas, tad šiek tiek keitėsi architektūrinis sprendimas bei mastelis. Bendradarbiauti pasikviečiau architektą Ričardą Krištopavičių, su kuriuo kartu mokėmės Vilniaus dailės akademijoje ir drauge darbavomės prie ne vieno projekto. Paminklo kūrimas pareikalavo daug fizinių jėgų, kurias padėdavo atgauti geranoriškas anykštėnų santykis, darnus bendradarbiavimas su architektu, meistrais ir visais pagalbininkais.

Realizacija to projekto buvo sudėtinga, nes tuo metu vyko valdžių kaita, perėjimas iš vienos santvarkos į kitą. Esu dėkingas Vytautui Balčiūnui, tuometinei Anykščių valdžiai ir anykštėnams už jų entuziastingą užsidegimą pastatyti paminklą didžiam savo kraštiečiui, genialiam poetui, vyskupui A. Baranauskui – jų palaikymas, padėjimas išspręsti susidarančius keblumus sudarė sąlygas sukurti tokį monumentalų darbą per gan trumpą laiką. Kol aš darbavausi prie skulptūros kūrimo, Anykščiuose, šalia bažnyčios, buvo sutvarkytas skveras – o juk čia irgi reikėjo įdėti daug darbo ir lėšų. Jeigu anykštėnai nebūtų taip norėję, stengęsi, kad, nepaisant visų sunkumų, paminklas būtų pastatytas, turbūt projektas būtų likęs neįgyvendintas, kaip tai atsitiko Sedoje. Paminklo kūrimo eigoje aukštaičius pažinau kaip nepaprastai gerus žmones, atsidavusius, mylinčius savo kraštą. Esu žemaitis, gimiau Telšiuose, studijavau Vilniuje, tad anksčiau neteko anykštėnų artimiau pažinti. Ryšys nenutrūko iki šių dienų.

2018- aisiais Anykščiuose surengtas paminklo vyskupui ir poetui Antanui Baranauskui atidengimo 25-mečio minėjimas. Už paminklą skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius buvo apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Paminklo vizualią idėją ,,pasufleravo“ A. Baranausko gyvenimo virsmas, kurį jis patyrė Sedoje, susipažinęs su Karolina Praniauskaite. Poetė raštininke įžvelgė poetines galias, skatino jį kurti, kreipė kūrybos keliu. Draugystė su K. Praniauskaite nulėmė jaunojo A. Baranausko tolesnį gyvenimą – jis įstojo į kunigų seminariją, gilinosi į literatūrą, žadino savo krašto žmonėse lietuvybę. Žvelgdami į paminklą, už vyskupo skulptūros, arkoje, matome moters silueto atspaudą. Taip, už kiekvieno didžio vyro stovi didi moteris. Ir tai liudija daugybės genialių kūrėjų gyvenimai. Jei dar atidžiau įsižiūrėtume į silueto atspaudą, iš skraistės atpažintume, kad tai Šv. Mergelės Marijos skraistės prisilytėjimo ženklas. O juk Lietuva yra Šv. Marijos Mergelės globoje. Vadinasi, visi mūsų dvasingi darbai, siekiai, mintys yra laiminami Aukščiausiojo.

– Kaip manote, ar jau visų Lietuvai nusipelnusių anykštėnų menininkų, visuomenininkų atminimas tinkamai įamžintas? Kuriuos, gal mažiau žinomus plačiajai visuomenei, gal nepelnytai užmirštus, išskirtumėte?

– Anykščiuose yra daug žmonių, kuriuos turėtume pagerbti, įamžinti ir taip jų darbus įprasminti. Gal nebūtinai paminklus statyti. Negalėčiau tiksliai įvardyti. Anykščiai yra lyg meno ir kultūros oazė, turinti savitą aurą. Šitas kraštas yra unikalus ne tik gamta, bet ir savo istorija. Kiek žinau, Anykščių krašte daug menininkų turi įsigiję sodybas, vasarnamius ne šiaip sau. Ko gero, jie čia atgauna dvasines jėgas, pasisemia idėjų kūrybai

– Dauguma Jūsų skulptūrų yra iš granito ir bronzos. Kodėl būtent šios medžiagos yra Jums prioritetinės, kas paskatino dirbti su jomis?

– Telšių dailės technikume studijavau medžio apdirbimo specialybę. Pažinau darbo su medžiu  specifiką, tad toliau norėjosi padirbėti su kitomis medžiagomis – granitu, bronza. Juolab kad šios medžiagos užtikrina skulptūros ilgaamžiškumą. Labai gera darbo su granitu mokykla buvo Klaipėdos skulptorių simpoziumai, kuriuose galėdavai ir pats sukurti parko skulptūrą, ir pamatyti, kaip kiti dirba su akmeniu, realiai per darbą patirti akmens apdirbimo subtilybes. Supratau, kad savo kūrybines idėjas labiausiai patinka akmenyje realizuoti. Klaipėdos skulptūrų parkui sukūriau penkias skulptūras. Vėliau įsigilinau ir į darbo su bronza specifiką. Bet nepamirškime, kad medžiagos – granitas ar bronza –  pasirinkimą padiktuoja paminklo, skulptūros idėja.

Skulptorius Artūras Sakalauskas nepriklausomybės aušroje sukūrė vieną iš Anykščių simbolių – paminklą vyskupui Antanui Baranauskui.

– Jūs, kaip Kūrėjas, kuriais savo kūriniais labiausiai didžiuojatės? Ar sunku atsisveikinti su jau baigtais darbais, ar susikuria emocinis ryšys tarp Autoriaus ir Kūrinio?

– Sunku su kiekvienu darbu atsisveikinti. Žinoma, džiaugiesi, kai atidarymo šventėje sulauki žmonių dėmesio, padėkos. Bet vis tiek į kūrinį žiūri kaip į vaiką, kurį išleidi į gyvenimą, kuris pats turi pradėti savarankišką gyvenimą. Galvoji, ką dar galima būtų buvę patobulinti. Skulptūros įgyvendinimo kūrybinis procesas yra sudėtingas. Kiekvienas darbas turi savo istoriją – tiek kūrybinio sumanymo prasme, tiek fizinio realizavimo. Negalėčiau išskirti kažkurios vienos skulptūros ar kūrinio – visi yra brangūs, į visus įdėta širdies. Paminklui sukurti prireikia kartais metų, kartais dvejų… Darbų yra daugybė – ne tik monumentalios skulptūros, bet ir mažoji, parodinė skulptūra, portretai, antkapiniai paminklai… Kartais važiuodamas pro kokį miestelį ar kapines atsimenu: „O, čia mano kūrinys stovi“. Nesidairau atgal, vis dar sulaukiu užsakymų, dalyvauju konkursuose, intensyviai darbuojuosi kūrybos erdvėje.

– Kokie ryšiai Jus sieja su Anykščiais? Ar po paminklo vyskupui A. Baranauskui atidengimo ryšiai sustiprėjo, o gal atsirado ir naujų jungčių?

– Iš tikrųjų su Anykščiais niekada nebuvo nutrūkę ryšiai. Su Anykščių A. Vienuolio ir A. Baranausko muziejaus direktoriumi Antanu Verbicku mus sieja ne tik rūpestis paminklu vyskupui Antanui Baranauskui, bet ir graži draugystė – su juo mes tiesiog kaip broliai. Jeigu kai kurie žmonės ir išvažiavo iš Anykščių, mūsų draugystė nenutrūko, nesvarbu, kad jie dabar Vilniuje gyvena ar kažkur kitur. Su anykštėnais išliko ypač geri santykiai. Ir tai jau visiems laikams.

Paminklas automobilių ir motorračių klubui „M.S.C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti. Klaipėda 2016.

– Kaip vyksta pasiruošimas skulptūros kūrimui? Ar ieškote papildomos informacijos apie įamžinamą asmenį ir pagal jo bruožus, gyvenseną kuriate pačią skulptūrą? Kaip gimsta skulptūros vaizdinys?

– Aš visada gilinuosi į istoriją, laikmetį, kurį turi paminklas liudyti, perskaitau visą įmanomą medžiagą apie asmenybę, jos veiklas. Žinoma, peržiūriu fotografijas. Paruošiamasis procesas pareikalauja daug laiko. Šiuo metu renku medžiagą monumentaliam paminklui, skaitau istorines knygas. Tuo pat metu eskizuoju, maketuoju. Skulptūros sukūrimo procesas ilgas – projekto rašymas, eskizavimas, maketas, modelio kūrimas skirtingais masteliais ir pačios skulptūros realizavimas medžiagoje. Kartais idėją ,,pasufleruoja“ perskaityta medžiaga, o kartais ji tave aplanko lyg koks apreiškimas ir negali įvardyti tiksliai, kaip ir iš kur ji tau gimė.

– Stažavotės įvairiose šalyse – Kinijoje, Indijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Plati kultūrų ir skulptūrų mokyklų geografija. Kuri Jums paliko giliausią įspūdį?

– Kiekviena šalis, kiekviena kultūra turi  savitų bruožų, stilistiką, charakterį. Ir kiekviena palieka savitai gilų įspūdį. Visose lankytose šalyse domėjausi senąja, klasikine skulptūra, bet ypatingą dėmesį skyriau šiuolaikinei. Domino urbanistinė skulptūra, šiuolaikinės architektūros ir skulptūros santykis. Buvo įdomu realiai pamatyti, kaip yra įvaizdinamos šiuolaikinio miesto erdvės, kokiomis skulptūromis yra įprasminami tai šaliai svarbūs įvykiai ir žmonės. 

Vienybės arka Klaipėdoje. 2003 metai.

– Vienoje kinų internetinės prekybos milžino parduotuvėje teko matyti pardavinėjamą Lietuvą reprezentuojantį atviruką, kuriame nufotografuotas Jūsų sukurtas paminklas vyskupui Antanui Baranauskui Anykščiuose. Kokius jausmus palieka toks faktas?

– To fakto aš nežinojau, bet išgirsti labai malonu. Būtų įdomu tą atviruką pamatyti, sužinoti, kas jo autorius. Kinijoje lankiausi 1997 metais. Įdomu buvo pažinti Kiniją, jos kultūrą, pajusti kinų išskirtinai pagarbų santykį su skulptoriais. Pamenu, vieną dieną praleidome akmens karjere, tad vakare dulkėti skubėjome važiuoti namo, bet buvome pakviesti vakarieniauti į restoraną. Pasakėme, kad būtinai turime persirengti. Mus lydėję kinai pasakė: ,,Nesijaudinkite. Mes pastatėme Kinijos sieną. Todėl dirbantieji su akmeniu mūsų šalyje yra branginami ir gerbiami.“

– Kaip manote, ar menininkai galėtų išgyventi be valstybės pagalbos? Ar netolimoje ateityje nenunyks klasikinė skulptūra, kaip meno rūšis?

– Meno kūrimas visame pasaulyje būtų neįmanomas be palaikymo – valstybės, fondų, rėmėjų. Kūrybiškumo puoselėjimas, skatinimas brandina asmenybę, vysto vaizduotę, o tai įgalina valstybę konkuruoti ir išgyventi pasaulyje. Mes esame pasauliui įdomūs tik savo identitetu, kuris ryškiausiai atsiskleidžia meno kūriniuose, kultūros reiškiniuose. O kalbant apie klasiką… Mada ateina ir praeina, bet klasika lieka visiems laikams. Ar gali išnykti opera? Ar gali išnykti simfonija? Taip ir skulptūra. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, itin populiarios yra ir žmonių ypatingai mėgstamos realistinės klasikinės skulptūros. Jau keletą metų stebiu Paryžiuje iškylančias skulptūras ir įsitikinu, kad klasika nemirė – ji atgimsta šiuolaikiniuose paminklų  sprendimuose. Klasikiniuose kūriniuose mes semiamės idėjų modernios skulptūros sukūrimui.

Vytis. M.ZINKEVIČIAUS nuotr.

– Ar neskaudu, kad centrinėje sostinės aikštėje neatsirado vietos jūsų sukurtai skulptūrai „Vytis“?

– Regis, tikrai nėra to blogo, kas neišeitų į gera (juokiasi). Vilniuje vyko daug nesuprantamų ,,žaidimų“, buvo išeikvota daug jėgų. Nesinori viso to prisiminti. Tokioje situacijoje ir pasimato, kas yra tikras savo valstybės patriotas, kas žygiais, o ne žodžiais tėvynę myli. Jau kitą dieną po to, kai buvo pranešta, kad paminklas Vyčiui nebus statomas Vilniaus Lukiškių aikštėje, man paskambino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir paklausė, ar būtų įmanoma paminklą Vyčiui pastatyti Kaune. Atsakiau, kad būtų įmanoma. ,,Tai sėsk į mašiną ir atvažiuok“, – dalykiškai ištarė. Atvažiavęs supratau, kad kauniečiai ne tik nori, bet ir padarys viską, kad kūrybinis procesas vyktų sklandžiai. Esu dėkingas Visvaldui Matijošaičiui ir visai jo komandai, kad paminklas Vyčiui, Lietuvos valstybingumo ženklui, buvo deramai pagerbtas.

Jono JUNEVIČIAUS ir Artūro SAKALAUSKO asmeninio albumo nuotr..

Komentarai 4

  1. llll says:
    6 d. ago

    Manau, kad Kauno raiteliu didžiuotis nesigauna. Vienas iš baisesnių paminklų Lietuvoje.

    Atsakyti
  2. reikia paminklo miesto įkūrėjui says:
    1 sav. ago

    Paminklas Anykščių garbei – A. Baranauskui yra labai gerai: išskirtinis, įvertintas nacionaline, bet paminklo Anykščių įkūrėjui Kazimierui Jogailaičiui – lietuviškai kalbėjusiam valdovui – mūsų didžiajam kunigaikščiui ir bendros valstybės karaliui, pirmąkart paminėjusiam Anykščius, fundavusiam pirmąją šventovę, aplankusiam Anykščius – nepastatytas.
    Karalaitis įkūrė Anykščius, bet jo mieste dar nėra, tik liepos 22 d. atsiradusi lenta dvarvietėje su info, kur jis paminėtas, ir laikinai esanti parodinė instaliacija dvarvietėje.

    Atsakyti
  3. senjorė says:
    1 sav. ago

    skulptorius tikrai ne kaimo vaikas, žirgas uodegą laiko nebent kai kakoja

    Atsakyti
  4. DM says:
    2 sav. ago

    Paminklas puikus. Tik ta brolystė gerai, kai toli esi… Pagarba, kietam Vytukui, buvo reikalų tai kompanijai… O moterys neišnyko Baranausko gyvenime, yra, tąsa jo linijos. Ir puiku. Tokia genetika.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Maisto kainos auga, kas laukia rudenį?

Panašūs straipsniai

Anykštėnė Mėta G. Pelegrimaitė koncertuoja su pasaulinio garso atlikėjais. Markfoto nuotr.

Anykščiuose augusi fleitininkė: „Gal skelbiant save kurortu reikėtų atsisakyti bala žino kokių koncertų?“

2022-08-13
0

Kamilė NAVIKAITĖ

Iš Anykščių kilusi, J. Biliūno gimnaziją baigusi ir muzikinį pašaukimą atradusi fleitininkė Mėta Gabrielė Pelegrimaitė baigė džiazo, laisvosios improvizacijos...

Šiais metais Miglė Mincytė tapo Lietuvos daugiakovės čempione.

Ir mažame kaime užauga dideli žmonės

2022-07-12
0

Miglė Mincytė – traupietė, visai neseniai tapusi Lietuvos daugiakovės čempione. Šių metų birželio mėnesį Šiauliuose vykusiame Lietuvos daugiakovės čempionate mergina...

Apie „Padėkos ženklų“ atvirukų gimimą kalbėjo jų autorė Loreta Uzdraitė.

Anykščių koplyčioje – Padėkos ženklai

2022-07-09
0

Praeitą penktadienį, liepos 1 d., Anykščių koplyčioje - Pasaulio anykštėnų kūrybos centre atidaryta anykštėnės grafikės, knygų dailininkės, Lietuvos nacionalinio dailės...

Fotomenininkas Jonas Junevičius sako, kad Rubikių ežeras neabejotinai yra svarbiausias gamtinis jo gyvenimo objektas.

Rubikių ežero atspindžiai…

2022-06-25
0

Simboliška, jog naujausią savo knygą - nuotraukų albumą „Rubikių ežeras. Atspindžiai“ žinomiausias Anykščių Jonas iš leidyklos parsivežė prieš Jonines. Fotomenininko,...

Video rekomendacijos:

Naujienos

Tūkstančius kainavusių „vaiduoklių“ Dainuvos slėnyje gali nebelikti (papildyta)
Neblėsta mintis „įžiebti“ „Laimės žiburį“
Leliūnuose vyksiančioje rudens darbų pabaigtuvių šventėje gros Nėrius Pečiūra
Svorio metimo nauda
Pradėta dažyti Šventosios upės užtvanka
Savivaldybė už biudžeto lėšas aiškinsis, kaip jos ir dar vienos įstaigos teikiamas paslaugas vertina visuomenė

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Rugpjūčio 16 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 15 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 14 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 13 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 12 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugpjūčio 11 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvoje antrąkart šiemet registruotas stichinis reiškinys – kaitra
Lazdijuose į motociklininką iš Lenkijos trenkė žaibas, jis liko gyvas
Vyriausybės sprendimas dėl elektros ir dujų tarifų religinėms bendruomenėms – nukeltas
Parlamentarai išleido per du trečdalius komandiruočių lėšų, siūlo išvykas riboti
Daugiau nei 191 tūkstantis nepasiturinčių gyventojų rugpjūčio mėnesį sulauks paramos maisto produktais
Mokytis profesinėse mokyklose pakviesta beveik 18,5 tūkst. jaunuolių

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar einate žvejoti?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

Jara rugpjūtis

Jara rugpjūtis

kondicionieriai(2)

kondicionieriai(2)

Algrida 300×250@2x

Algrida 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Bendraukime Facebook tinkle

baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Baneris _300x250px

Baneris _300x250px

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Ženklai ir žmonės“ (5 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2022“ (5 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In