Šlapia ir plati Anykščių miesto šventė

Robertas ALEKSIEJŪNAS, Lina DAPKIENĖ, Gražina ŠMIGELSKIENĖ, Vidmantas ŠMIGELSKAS, Sigita PIVORIENĖ

Praėjusį savaitgalį vykusioje miesto šventėje pasirodė šimtai anykštėnų – tris dienas vykusios veiklos aprėpė turbūt viską, ką įmanoma aprėpti: nuo baikerių kolonos iki rimtosios muzikos koncertų, nuo sporto varžybų iki floristinių kilimų konkurso.
Anykščių rajono savivaldybės mero patarėjas Laimas Fergizas „Anykštai“ sakė, kad, jo nuomone, iš esmės reikėtų keisti Anykščių miesto šventės koncepciją, nes dabar dėl savo rolių šventėje nebėra kam būti stebėtojais.

Pagerbė garbės pilietį

Liepos 21-osios, penktadienio vakarą Anykščiuose, Vyskupo skvere, vyko Anykščių miesto šventės atidarymas, kurį organizatoriai šį kartą pavadino miesto šventės atvėrimu.
Šiais metais į miesto šventės atidarymą susirinko stebėtinai nedaug žiūrovų, buvo net neužimtų kėdžių. Tarp susirinkusiųjų buvo galima išvysti vos kelis Anykščių rajono tarybos narių veidus, iš esmės susirinko vyresniojo amžiaus publika.

Šventės atidarymo vedėjo vaidmuo patikėtas Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkui prof. Tomui Ladigai.
„Vieniems čia gera gyventi, kitiems čia – gera sugrįžti, o dar kitiems – tiesiog po šiuo stogu viešėt patogu. Linkiu šio savaitgalio metu kiekvienam – mažam ir dideliam – surasti tą ypatingą asmenišką ryšį, susidraugauti, susipažinti, užmegzti tikrą, ilgalaikį romaną su Anykščiais“, – linkėjo prof. T. Ladiga.

Į susirinkusią publiką kreipėsi Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, kuris tuoj pat savo kalboje publikai atskleidė, kad nauju Anykščių rajono garbės piliečiu išrinktas buvęs Anykščių rajono valdytojas Algimantas Dačiulis: „Šiandien pagerbsime Anykščių rajono Garbės piliečio titulu labai darbštų žmogų. Jis didžia asmenybe tapo sunkiausiu Anykščiams ekonominės blokados laikotarpiu – griūnant planinei ekonomikai ir tik pradedant formuotis rinkos santykiams. Būtent tuo kritiniu laikotarpiu jis atliko rajonui didelius ir svarbius darbus. O didžiausią išliekamąją vertę jam – pirmajam ir vieninteliam Anykščių rajono valdytojui Algimantui Dačiuliui – pelnė šis meno kūrinys, prie kurio mes dabar stovime“, – stovėdamas šalia paminklo Antanui Baranauskui kalbėjo K. Tubis.
Savo jausmingoje kalboje A. Dačiulis dėstė, kad šis titulas jam yra vienas svarbiausių jo gyvenime.

„Reikalaudami Nepriklausomybės, su dideliu pakilimu sutikome Kovo 11-osios Aukščiausios Tarybos nutarimą apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, gyvu žiedu sustojome sausio mėnesį, gindami parlamentą nuo priešiškų jėgų, gedėjome aukų, kurios krito tomis dienomis. Ir visa tai, mielieji, per 50 metų. Šių įvykių prisiminimui, jų įamžinimui ir buvo pasiūlyta pastatyti paminklą poetui Antanui Baranauskui, šviesiausiam visų kartų Anykščių žemės sūnui. Ir štai jau vyskupas 30 metų su mumis. Ir kur mes beeitume, ar į Šv. Mato bažnyčią, polikliniką ar netoli ošiantį šilą, kur poilsio atgulę mūsų artimieji, rodosi, kad vyskupas laimina mus šioje žemiškoje kelionėje. Šiandien man ypatinga diena. Man įteiktos Anykščių rajono garbės piliečio suteikimo regalijos. Tai – prasmingiausias mano gyvenimo įvertinimas“, – dėkojo A. Dačiulis, sulaukęs daugybės sveikintojų su gėlėmis.

Miesto šventės atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir kalbas sakė su Anykščių rajono savivaldybe bendradarbiaujantys partneriai iš Latvijos bei Lenkijos. Iš viso šventėje dalyvavo penkios užsienio delegacijos – trys iš Lenkijos, dvi iš Latvijos.
Šventinės vėliavos pakėlimą šiemet lydėjo, kaip sakė prof. T. Ladiga, „visų mūsų širdžių himnas, poeto A. Baranausko Anykščiuose sukurta „Dainų dainelė“.
Po miesto šventės atidarymo Anykščių rajono meras K. Tubis užsuko į vieną iš Anykščių miesto barų, sudaužė alaus bokalais su jo lankytojais, sveikino su miesto švente.

Diskutavo apie romaną su miestu

Penktadienį, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje buvo surengta diskusija „Kaip užmegzti romaną su miestu?“ Diskusijoje dalyvavo laikraščio „Anykšta“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, režisierius, prodiuseris, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Matelis, dizainerė, menininkė, vietokūros ekspertė Julija Janus, psichologas, tyrinėtojas Juras Eidukas, skulptorius, profesorius Romualdas Inčirauskas, architektė, urbanistė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė, MB „Fragment architektai“ (pirma vieta Muziejinės kalvos projekto konkurse) architektai Berta Meironaitė, Povilas Čepaitis.

Diskusiją vedė Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė bei architektas, žurnalistas ir architektūros kritikas Andrius Ropolas.
Prieita prie išvados, kad daug galimybių įmanoma rasti ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Anykščiai (plačiau apie diskusiją – kitame „Anykštos“ numeryje).

Forume, kuriame buvo kalbama apie Anykščių miesto viziją ir ateitį, diskutuota ką daryti, kad žmonės Anykščiuose jaustųsi gerai, dalyvavo keli profesoriai, Nacionalinės premijos laureatas, dar mažiausiai keturi profesoriai buvo salėje, tačiau tarp susirinkusiųjų nebuvo matyti nei esamų, nei buvusių savivaldybės vadovų.

Domino retroautomobiliai

A. Baranausko aikštėje šeštadienį veikė kurortinis brodas, kuriame tarytum atkartotas tarpukario Anykščių vaizdas: imituota to laikmečio prekyba ir paslaugos. Brodo terminas Anykščių miesto šventėje panaudotas pirmą kartą, tačiau renginys buvo panašus į ankstesnių metų šventes. Tradiciškai po Anykščius vaikščiojo Antanu Vienuoliu-Žukausku persirengęs Anykščių muziejaus direktorius Antanas Verbickas. Per miestą kelis kartus pravažiavo policijos lydima motociklininkų kolona, šalia teismo rūmų buvo eksponuoti trys šimtamečiai automobiliai iš retromobilių klubo.

Anykštėnai turėjo puikią progą pamatyti automobilizmo ikoną – 1919 metų „Dodge Brothers“. Pasak Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ prezidento Ramūno Kardelio, šis automobilis viską sustatė į savo vietas, o šiuolaikinis automobilis – tik šio automobilio kopija. „Klysta tie, kurie mano, jog automobilizmo ikona – Ford T“, – sakė R. Kardelis.

„Retromobile“ kolektyvo nariai taip pat pristatė pirmąjį Lietuvoje 1918 metais registruotą automobilį Dodge Brothers 30 Touring. Automobilis atrastas Lietuvoje, daržinėje 1978 metais. Tokio modelio automobiliu naudojosi tarpukario Lietuvos mokyklų inspektorius Dereškevičius.
Anykštėnai turėjo puikią progą pamatyti Jeep Willys prosenelį, 1929 metais pagamintą automobilį mediniais ratais Willys Overland.

Vienas kilimas kainavo beveik 1000 eurų

Anykščių miesto centre, šalia paminklo Laisvei jau septynioliktą kartą vyko floristinių kilimų konkursas „Kurortinis desertas“. Šiais metais tarptautiniame vadinamame konkurse nedalyvavo nė vienas svečias iš užsienio, o kilimų buvo „nuausta“ dešimt – taip pat rekordiškai mažai.
Komisiją, kuri vertino kilimus, sudarė šeši nariai. Komisijos pirmininkas – dailininkas, tapytojas profesorius Arvydas Šaltenis. Tarp narių buvo biologas, gamtininkas Sigutis Obelevičius ir floristė Eugenija Sudeikienė.

Prof. A. Šaltenis sveikino visus svečius ir sakė, kad jam čia būti – didelė garbė: „Esu anykštėnas, Skiemanys gimęs, visa dūšia labiausiai myliu Anykščius. Kai pamačiau tą traukinuką (Panevėžio mokymo centro floristinį kilimą – red. past.), prisiminiau vaikystę, kai tėvas mus traukiniu veždavos iš Utenos į Anykščius, pas dėdę, Antaną Vienuolį.“

Piniginiais prizais buvo apdovanoti C, B ir A kategorijų floristiniai kilimai. Didžiausia suma, įteikta konkurso nugalėtojams – 1300 Eur.
C kategorijoje trečioji vieta buvo skirta Ceikinių kaimo (Ignalinos r.) bendruomenei už „ledų porciją“ „Jei tau karšta – paragauk“, antroji vieta – Viešintų bendruomenei už kompoziciją „Paragauk ir tu dar grįši“, o pirmąją vietą laimėjo Traupio bendruomenė, už „Tobulą akimirką“.
B kategorijoje trečioji vieta atiteko Pabradės bendruomenei „Domus“, antroji vieta – Ceikinių kaimo bendruomenei už kilimą „Ceikinskas šokoladas“, pirmąja vieta įvertinta Levaniškių kaimo bendruomenė „Abipus Nevėžio“ už kilimą „Meilės chemijos vingiai kurortiniame deserte“.
A kategorijoje trečiąją vietą užėmė Nerijus Navickas už kompoziciją „Saldėsis“, antrąją – Anykščių socialinės globos namai už kilimą „Saldžioji paslaptis“, o pirmoji vieta atiteko Panevėžio mokymo centrui už kilimą „Saldūs prisiminimai“.

Paguodos prizą gavo Mažeikių NVO „Mano namai“ už kilimą „Žolynų suktinis – vaizdas, kvapas, skonis“, o Levaniškių kaimo bendruomenės „Apibus Nevėžio“ kompozicija pačių floristinių kilimų dalyvių buvo išrinkta gražiausia.
Floristinių kilimų konkurso organizavimui šiemet buvo skirta 8 tūkst. eurų, tad vienas kilimas kainavo vos ne tūkstantį eurų. „Manau, jog reikėtų diskutuoti, ar ateityje neverta atsisakyti floristinių kilimų konkurso ir vietoj jo organizuoti, pavyzdžiui, karšto oro balionų šou“, – „Anykštai“ kalbėjo mero patarėjas L. Fergizas.

Lietus prekybininkųneišvaikė

Tradiciškai šurmuliavo mugės – Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, šiemet prekiauti panoro per 200 prekybininkų, jų palapinės nusidriekė visa Parko gatve.
Dieną prie palapinių rikiavosi anykštėnai ir miesto svečiai, norėdami įsigyti įvairiausių prekių – rankdarbių, papuošalų, žaislų, maisto, tačiau apie 17 valandą buvo likę vos keletas prekybininkų palapinių, nors šventės programoje buvo nurodyta, kad mugė vyks iki 22 valandos.
Iš Pakruojo atvykęs prekybininkas piktinosi, kad jau keletą metų Anykščių miesto šventė labai prastai organizuojama – dienos metu net viešosiose erdvėse neskamba muzika. Vyras pats buvo atsivežęs radijo imtuvą ir garsiai savo palapinėje pasileidęs muziką.

Už šašlykų porciją pirkėjai turėjo mokėti 10 eurų, litrą giros prekybininkai pardavinėjo už 4 eurus, rūkytą upėtakį buvo galima įsigyti už 10 eurų, atsigerti kavos – už 2,5 Eur, o alaus bokalas kainavo 4 eurus.

Audė maskuojančius tinklus tankams

Šalia Anykščių kultūros centro profesionalūs kariai demonstravo, kaip reikia austi maskuojančius tinklus tankams, gaminti karių maskalatus bei išbandyti jėgas patiems.
Maskuojamieji tinklai keliauja tiesiai į frontą Bachmute. Tokių tinklų nusiųsta jau aštuoni. Pasak mecenato, verslininko Virginijaus Strolios, buvo surinkta 900 eurų suma.
Ukrainietės moterys kvietė praeivius pasivaišinti savo gamintais skanėstais už paramą Ukrainai. „Šias vaišes moterys gamino su didele meile, taip išreikšdamos padėką. Už surinktas lėšas pirksime parafino, iš kurio vėl gaminsime „pergalės žvakutes“, – sakė V. Strolia.

Koncertavo eurovizininkai

Šeštadienio popietę iš Anykščių kilęs poetas, matematikas, kompozitorius prof. dr. Giedrius Alkauskas miesto šventės dalyviams, susirinkusiems A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus salėje pristatė savo poemą „Šiauriniai Reliktai”, kurią rašo jau penkerius metus (plačiau – kituose „Anykštos“ numeriuose).
Didžiajame šeštadienio vakaro koncerte, miesto parke pasirodė retro swing trio „Kartą Amerikoje“, R. Difartas ir A. Difartaitė bei grupė „The Roop“. Nors koncerto metu lijo lietus, į koncertą atėjo daug žmonių.

Vėlų šeštadienio vakarą Anykščių Šv. Mato bažnyčioje vyko rimtosios muzikos koncertas bei 12 tūkst. eurų kainavęs lazerių šou.

Šventės svečiai

Šventėje dalyvavo Ukmergės, Utenos, Ignalinos ir Rokiškio savivaldybių delegacijos. Pastarųjų dviejų savivaldybių delegacijoms vadovavo merai Ramūnas Godeliauskas bei Laimutis Ragaišis, kitų dviejų – vicemerai. Šventėje lankėsi mūsų apygardoje išrinktas Seimo narys Tomas Tomilinas, daugiau svečių iš Seimo ir Vyriausybės nebuvo.
Anykščių rajono mero K. Tubio priėmimas surengtas Anykščių kultūros centro mažojoje salėje. Į jį garbūs anykštėnai, valdininkai ir Anykščių rajono tarybos nariai kviesti be antrųjų pusių. Priėmime dalyvavo apie pusšimtį svečių.
Priėmime nebuvo nei buvusio mero S. Obelevičiaus, nei buvusio vicemero Dainiaus Žiogelio.

Autobusu iš Vilniaus

Su gausiu bendrakeleivių būriu turistiniu autobusu iš Vilniaus atvykusi Aušra Šaltenytė džiaugėsi, kad prieš pat kelionę pažiūrėjo į orų prognozę ir… apsiavė guminukus. „Dar pro Traupį ir Troškūnus prasukome. Traupyje po botanikos sodą mus pavedžiojo pats Sigutis Obelevičius. Būtinai nuvažiuosime dar ir prie Puntuko – taip pagerbsime Dariaus ir Girėno 90-ąsias skrydžio per Atlantą metines. Be to, užsuksime į greta esantį medinių skulptūrų parką „Praeities takas“ – apžiūrėsime neseniai pastatytą ir aukščiausią pasaulyje medinę skulptūrą. Žinau, ji viršija net 25 metrų aukštį“, – kalbėjo A. Šaltenytė. Paklausta, ar kolegos, vykę kartu, nepyksta dėl tokio subjurusio oro, Aušra šyptelėjo: „Mes, gamtininkai, pripratę prie įvairiausių gamtos sąlygų. O, kad jau svarbiausio šventės akcento – floristinių kilimų nebuvo daug, tai liko laiko ir cepelinų suvalgyt, ir į kavinę užsukus kavos išgerti. Viskas gerai“. 

Svarstė, kodėl mažiau kilimų

Goda O‘Conor, atvykusi pavasaroti iš Airijos ir vaikštinėdama po šventę su būriu artimųjų, stebėjosi, kodėl tiek mažai šiemet floristinių kilimų ir iš karto pati sau atsakė: „Bet gi buvo labai ilgai tokia sausra, gal ir tų augaliukų daug mažiau užaugo, mažiau žiedų ir kitos reikalingos gamtinės medžiagos. Suprantama, reikia ir rankų – tokiems menams padaryti reikia būrelio bendraminčių, nes kruopštaus darbo tai daug reikia įdėti“.

Kita jos bičiulė papildė: „Anksčiau tikrai gausiau būdavo tų floristinių kilimų priklota, daugiau visko matydavosi. Bet čia jau reikia organizatorių klaust, kodėl link mažėjimo krypstama. Gal per daug visko šiomis dienomis Lietuvoje vyksta? Gal todėl kilimai šįkart buvo tarsi kitam plane likę“.

Šventę lydėjo liūtys

Šiemet per miesto šventę kelis kartus nušniojo itin stiprios liūtys. „Na, nelijo tris mėnesius, turėjo gi kažkada tą lietaus normą išlyti, ir pataikė, kaip tyčia, per Miesto šventę“, – girdėjosi komentarai.
Lietus neabejotinai sugadino prekybininkams prekybą, o daug kam – gerus batus… Buvo matyti ir tokių, kurie basi po Anykščius vaikščiojo.