Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs politikas Algirdas Paleckis yra kaltinamas šnipinėjimu, antradienį baigtas įrodymų tyrimas ir paskelbta pertrauka pasiruošti baigiamosioms kalboms.
Kaip pranešė teismas, antradienį vykusiame posėdyje buvo perskaitytas Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad iki šiol neišslaptinta 2018 metų žvalgybinio veiksmo medžiaga bei dalis garso įrašo ir toliau liks tokiais, nes nėra pasibaigęs jų įslaptinimo terminas ir išlikęs tikslingumas.
„Pateiktame rašte konstatuojama, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme įtvirtintą žvalgybos institucijų pareigą užtikrinti žvalgybos pareigūnų saugumą, nėra galimybės perduoti išslaptintos duomenų dalies garso įrašą, nes jame yra duomenų, kurie gali padėti nustatyti žvalgybos pareigūnų tapatybę“, – teigiama teismo pranešime.
Dokumente taip pat pažymima, kad VSD neturi teisės teikti informacijos apie asmenų bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą bei konstatuojama, kad visa su byla susijusi teiktina medžiaga jau yra perduota.
Ankstesniame teismo posėdyje A. Paleckio gynėjai prašė pareikalauti VSD, kad šis atsakytų, ar yra įsipareigojimų tarp šios žvalgybos institucijos ir byloje kartu su buvusiu politiku kaltinamo vilniečio verslininko Deimanto Bertausko.
A. Paleckio gynėjai taip pat norėjo sužinoti, kokie įsipareigojimai galėtų būti bei pageidavo žvalgybinės D. Bertausko apklausos garso įrašų. Teismas pateikti tokią užklausą įpareigojo prokurorę.
Teismo teigimu, taip pat šiame posėdyje buvo svarstoma dėl baigiamųjų kalbų sakymo – valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teigė galinti kalbą sakyti ir nuotoliniu būdu, D. Bertauskas ir jo gynėjai teisę nuspręsti paliko teismui, o A. Paleckio gynėjai tvirtino norintys kalbas sakyti būdami teismo salėje.
Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.
Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.
Sausio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.
Kitas posėdis šioje byloje numatytas gegužės 19 dieną.
