Studijų savaitės sakymuose ir skaitymuose – Anykščių kultūros istorijos aktualios atodangos

Prie Šventosios ties Anykščiais balandžio pradžioje tą pačią savaitę gimė du Lietuvos literatūros klasikai: balandžio 7 dieną – Antanas Žukauskas-Vienuolis, o balandžio 11 – Jonas Biliūnas. Tad šios balandžio pradžios penkios dienos ypač tinkamos Anykščių kultūros istorijos Studijų savaitės organizavimui – teigia Anykščių menų centras ir kviečia Angelų muziejuje (Vilniaus g. 11) šalia mons. Alberto Talačkos dovanotų kūrinių ekspozicijos į pirmosios Studijų savaitės sakymus ir skaitymus bei muzikavimus balandžio 7, 8 ir 10 dienomis.
Studijų savaitės nemokamų renginių programą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė, o ją populiarina regioninių naujienų portalas anyksta.lt ir laikraštis „Anykšta“.

Kodėl sakymai ir
skaitymai?

Informacinių pasakojimų apie Anykščius srautas yra sukūręs fikciją, kad Anykščių kultūrinė atmintis yra giliai ir visapusiškai pažinta, žinoma, kad visa, kas svarbiausia, ištirta, įtvirtinta ir yra pilnai aišku ir patikimai pristatoma anykštėnams ir šio kultūros miesto svečiams. Tačiau iš tikro kintančioje dabartyje šis žinojimo srautas tėra tik matomoji aisbergo viršūnėlė, o didžiuliai jo tūriai skęsta nežinioje ir reikalauja nuoseklaus aiškinimosi, pasitelkiant mokslininkus – kultūros istorikus profesionalus, dirbančius akademinėse institucijose, nacionalinėse kultūros įstaigose, tyrimo institutuose.
Tad pirmoji Anykščių kultūros istorijos Studijų savaitė literatūros klasikų A. Vienuolio ir J. Biliūno gimimo dienų artumoje kviečia susipažinti su lektorių sakymais ir skaitymais ir šiemet permąstyti tris svarbias temas.
Pirmiausia sužinosime apie pirmuosius anykštėnus, dar iki Vilniaus universiteto atidarymo studijavusius užsienio universitetuose Europoje XV ir XVI a., suvoksime, ką reiškia Anykščių kultūros istorijai patikimos žinios apie šių mokslo siekusių jaunuolių iš Anykščių studijas, apmąstysime, ką žinome apie per Anykščius ėjusį Laisvosios prekybos kelią tarp Vilniaus ir Rygos, kurį įkūrė pirmosiose dviejose prekybos sutartyse su Livonija Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ir kurio sukurtas kelias gyvavo iki XVIII a. pabaigos kaip dvi sostines jungusi arterija, kuria vyko intensyvus prekybos srautas ir kuriuo keliavo Lietuvos valdovai.
Trečioji tema – ar tikrai turime anykštėno Konstantino Sirvydo istorinį atvaizdą ir kokia mįslė gaubia garsaus kūrėjo ikonografiją.
Sakymų sąvoka Studijų savaitei padiktavo pirmasis Lietuvos Didžioje Kunigaikštystėje išleistas autentiško veikalo pavadinimas – K. Sirvydo „Punktai sakymų“. Esame įpratę prie skaitymo žanro renginių, bet Sirvydas mums dovanoja puikią sąvoką – sakymai (t. y. pranešimai, paskaitos, pasisakymai, tezių išdėstymas ir pan.). Studijų savaitėje pranešėjų sakymus papildys autentiškų istorinių šaltinių, mokslinių tyrimų ar literatūros tekstų ar jų fragmentų skaitymai. O aptariamo laiko pajautimą sustiprins muzikiniai interliudai.

Pirmieji anykštėnai
užsienio universitetuose
XV–XVI a.

Anykščių kaimynai kupiškėnai Kupiškio istoriją pradeda ne nuo įprasto įrašo valstybės teisės šaltiniuose, o nuo Krokuvos universitete „Album studiosorum Universitatis Cracoviensis“ paminėto kupiškėno Stanislovo Jonaičio (Stanislaus Johannis de Cupischky), kuris 1480 metų balandžio 29 dieną įstojo į Jogailos universitetą ir sumokėjo stojimo mokestį.
Tuo tarpu anykštėnų ten būta dar anksčiau, bet jie Anykščių kultūros istorijoje dar visai nefigūruoja, nors duomenys apie tai jau žinomi nuo 1978 metų Čikagoje veikiančio Lituanistikos instituto išleisto įvairių šaltinių duomenų sąvado „Lietuviai studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais“, kurį parengė Vaclovas Biržiška, o išsamų įvadą „Kur senovėje lietuviai mokslo ieškojo“ parašė „Lietuvos istorijos“ autorius Adolfas Šapoka. Šį fundamentalų duomenų šaltinį 2022 metais Lietuvoje yra pakartojęs Vytauto Didžiojo universitetas. Antrasis duomenų sąvadas „Lietuvių Krokuva XIV–XVI amžiais“ buvo išleistas 1999 metais Lietuvoje. Jo autorius – Vytauto Didžiojo universiteto lotynistas Sigitas Lūžys, pašventęs ilgus metus pirminių šaltinių paieškoms ir analizei Krokuvoje, atvyksta į Anykščius ir balandžio 7 dieną (antradienį) 17.30 valandą Studijų savaitės sakymuose supažindins anykštėnus su pirmaisiais studentais, kurie jau XV a. studijavo užsienyje, atskleis jų studijų pobūdį ir svarbą.
O mokytoja Ona Jakimavičienė, Anykščiuose kelis dešimtmečius mokiusi J. Biliūno gimnazijoje anykštėnus lotynų kalbos pradmenų, skaitymuose pasidalins tuo, kas jai vertinga ir svarbu atrodo minėtose studijose. Pirmąjį renginį papildys choro „Šilelis“ giedamas viduramžių studentų sukurtas himnas „Gaudeamus igitur“ ir kiti senieji kūriniai.

Laisvosios prekybos ir
valdovų kelias per
Anykščius XIV–XVIII a.

2023 metais Anykščiuose, švenčiant Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 metų jubiliejų, iš Latvijos nacionalinio archyvo Anykščių koplyčioje buvo parodyta 1323 spalio 2 dieną Vilniaus pilyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino su Livonija pasirašytos Taikos ir prekybos sutarties originalas su antspaudais, kuris įvardina Laisvosios prekybos kelią tarp Vilniaus ir Rygos.
O po penkerių metų 1338 metų lapkričio 1 dienos valdovo Gedimino prekybinėje sutartyje su ordinu buvo detalizuotas Laisvosios prekybos kelio maršrutas tiek Livonijoje, tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Būtent nuo tada Anykščiai tapo didžiojo karališkojo prekybinio kelio maršruto dalimi, per Anykščius riedėjo prekių prikrauti vežimai į abi puses, šiuo keliu vyko ir Lietuvos valdovai, turėję Anykščiuose savo valstybinį didžiojo kunigaikščio dvarą. Keturis šimtmečius Anykščiai buvo prie svarbiausio LDK ir Livonijos ordino žemes jungusio kelio – karališkojo Laisvosios prekybos kelio.
Todėl Studijų savaitės antrasis renginys balandžio 8 dieną (trečiadienį) 17.30 valandą skiriamas šiam, per Anykščius ėjusiam kelių šimtmečių istoriniam laisvosios prekybos ir valdovų keliui, jo svarbai ir naujai suvokiamam aktualinimui. Istorikas Simonas Matulevičius, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto istorijos fakultetų auklėtinis, dabar vadovaujantis Birštono muziejui, anykštėnams jau žinomas kaip S. Valiaus instaliacijos Anykščių dvarvietėje apie valdovus Anykščiuose tekstų autorius bei skaitęs Anykščiuose pranešimus „Anykščių karališkojo kalendoriaus“ renginiuose, šį kartą savo sakymuose pristatys Laisvosios prekybos kelią naujausių duomenų apie jį kontekste.
Analizuodamas valdovo Stepono Batoro 1582 metų kelionės maršrutą Vilnius–Ryga, S. Matulevičius atskleis, kad jis sutampa su vadinamuoju Laisvuoju prekybiniu keliu, nustatytu ir aprašytu dar 1338 metų valdovo Gedimino sutartyje su Livonijos ordinu.
Nuo Vilniaus jis veda pro Giedraičius, Balninkus, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį, Saločius, nes norint iš Vilniaus pasiekti jau XIV amžiaus pradžioje buvusį labai svarbų ir net būtiną prekybos centrą Rygą, pro Anykščius kelias nuo Vilniaus neabejotinai vedė. Juk net senasis žemėlapiuose matomas įvažiavimas į Anykščius nuo Vilniaus pusės atveda beveik optimaliausiu įmanomu keliu nuo Balninkų, o tas kelias ir dabar Anykščiuose turi Vilniaus gatvės vardą.
Reikia tikėtis, kad šis S. Matulevičiaus pristatymas paskatins anykštėnus išplėsti pasakojimus apie Anykščius šio svarbaus maršruto reikšmės pilnaverčiu suvokimu. O renginio sakymų ir skaitymų programą tądien praturtins Anykščių kvarteto atliekama kelių šimtmečių muzika (renesansas, barokas, klasicizmas), kuri skambėjo Laisvosios prekybos kelio klestėjimo šimtmečiais.
Konstantino Sirvydo portretas: istorinis ar tariamas?
1979 metais švenčiant Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, buvo surengta daug vertingų parodų, išleista albumų, sukurta universiteto istorijos temomis meno kūrinių. Vienas jų – nežinomo dailininko XVIII a. sukurtas Konstantino Sirvydo portretas inspiravo įvairių tapybos, grafikos ir skulptūros formų kūrinių sukūrimą. Artėjant K. Sirvydo trijų jubiliejų metams (2029 metais minėsime jo „Punktai sakymų“ pirmąjį leidimą prieš 400 m., 2030 metais – Sirvydo gimimo 450 metų jubiliejų, o 2031-aisiais – Sirvydo mirties 400 metų sukaktis), esminiu klausimu tampa istorinio K. Sirvydo portreto autentiškumo problema.
Iš Anykščių kilusi muziejininkė, dailės istorikė Dalia Tarandaitė, daugybės parodų ir leidinių autorė, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje sauganti ir tyrinėjanti senosios dailės rinkinius, pabandys balandžio 10 dieną (penktadienį) 16 valandą savo sakymuose argumentais pagrįsti, ar tikrai turime Sirvydo istorinį portretą, ar tai – kito yra nežinomo asmens portretas? O Jaunimo teatre daug puikių, įsimintinų vaidmenų sukūręs aktorius ir skaitovas Ignas Ciplijauskas paskaitys Sirvydą aktualinančius tekstus, o vienas jų, dar anykštėnams neskaityta Bitės Vilimatės novelė „Nemirtis“ (iš knygos „Vasaros paveikslėlis“).

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas