„Su galinga rožančiaus malda“

Šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, Svėdasuose vyko Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos XXI kongresas „Taikos Karaliene, Tavo apgynimo šaukiamės“, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis pamaldžių piligrimų iš visos vyskupijos, Vilniaus ir visos Lietuvos bei svėdasiškių.
Visa diena skirta maldoms, dvasinėms pratyboms ir krikščioniškai bendrystei. Prakilniai nuskambėjo tradicinė giesmė: „Su galinga rožančiaus malda,/ mes ateinam visi, o Marija/ Štai krūtinėj sutirpo kančia/ O palaima dangaus vėl širdyje…“

Kongresui pasirengta kaip niekad gerai, nes vienijosi parapijiečiai, valstybinės įstaigos ir privatus verslas. Nupinta kelios dešimtys metrų ąžuolinių bei kitokių žolynų vainikų, idealiai išvalyta bažnyčia, šventoriuje pastatyta keliolika palapinių – tikras senovės krikščionių miestelis. Privežta neregėta daugybė kėdžių, suolų, jų skolintasi ir iš Utenos kultūros centro, atlikta daugybė smulkesnių darbų. Pagarba visiems prisidėjusiems. Akivaizdu, kad prireikus parapijos žmonės parodo daug geranoriškumo, vienybės, nuveikiami dabai, kurie rodosi kaip stebuklai. Tai dienai užbaigti veik visi šventoriaus statinių remonto bei aplinkos tvarkymo darbai. Restauruoti sakralieji paminklai, neregėtu baltumu sušvito varpinės bokštas, grafų Marikonių koplyčia-mauzoliejus, ištaigiu naujumu spindi pietinio šventoriaus krašto tvora ir vėl po kelių dešimtmečių atvertų iškilmingųjų vartų kuorai.

Neregėta tvarka švytėjo miestelio centras, piliečiai svarbiausiems paminklams išpuošti prinešė daugybę gėlių, visuotinio pakilimo pagauti parduotuvės „Cesta“ savininkai pasirūpino, kad vos per kelias dienas stilingas parduotuvės namas nudažytas sodriai žalia spalva. Tikėtina, kad greitai pasikeis į gera ir istorinio „užkandinės“ namo fasadas.

Pirmosios rugpjūčio dienos rytas skleidėsi retai patiriamu iškilmingumu, dvasios pakylėjimu. Jau tuoj po devintos pasirodė pirmieji maldininkai, žaliojoje sutiktuvių palapinėje pasižymėjo maldininkai iš Šilų bei Anykščių. Po to jau smarkiai plūstelėjo mažesniais ir didesniais pulkeliais, vėliavomis nešini, džiaugsmingi – didžiuliai autobusai stojo tiesiog prie šventoriaus vartų. Buvo ypač gausi delegacija Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios parapijiečių bei prie jų prisijungusių kitų sostinės parapijų narių kartu su rezidentu kun. Valentinu Šiuša. Autobusai, jų būta net keliolika, rikiavosi aplink miestelio aikštę, automobiliai – stovėjimo aikštelėse, šalutinėse gatvėse, vadinamojoje Australijos pievelėje priešais bažnyčią.

Vien užsiregistravusių piligrimų buvo beveik aštuoni šimtai, daugybė dalyvavo neužsirašę, priplūdo pilnutėlė bažnyčia ir šventorius, platinta naujutėlė Panevėžio vyskupijos istorija ir kitos knygos. Savanoriavo svėdasiškės moterys, vietinės gimnazijos mokinukai, kurie kiekvienam svečiui stengėsi įteikti po buteliuką vandens. Kad niekas troškulio nepajustų…
Švč. Sakramento adoracijai vadovavo draugijos dvasinis vadovas kun. Alfredas Puško. Po jo sekė katechezė vedama kun. Gabrieliaus Satkausko, kuris nužvelgė rožinio maldos esmę, pabrėžė, kad joje į vienį susilieja įprasta žodinė malda, mąstymas ir kontempliacija.

Tradiciškai užbaigiama Litanija bei seniausia krikščioniška malda „Tavo apgynimo šaukiamės“ prisiminė Europos raidą lėmusį Vienos mūšį, kalbėjo apie Marijos teikiamą motinišką globą, apie rožinio maldos svarbą pokario partizanams, prisiminė piktadarių kirviais sukapotą kun. Albiną Pipirą, kuris stebuklingai sugrįžęs į gyvenimą, atgavęs sąmonę pirmais žodžiais kreipėsi į Motiną Mariją.

Rožinio maldos procesijoje šnarėjo daugybė spalvingų vėliavų. Kone tūkstantinė maldininkų minia, sustodama šalia šventoriuje įrengtų altorėlių, meldėsi įsigilindama į Džiaugsmo slėpinių prasmę: apreiškimą, aplankymą, gimimą, paaukojimą ir atradimą šventykloje. Vyravo ypatinga nuotaika, daugybės žmonių rankose vėrėsi rožančių karoliukai, lūpos karštai šnabždėjo maldas, kurios, rodosi, gali ir kalnus išjudinti. Padangėse tarp pulkais nardančių čiurlių ir kregždžių skrajojo fotografo Šarūno Trinkūno valdomas dronas, fotografavo bei filmavo ir uteniškis Arūnas Zaranka, iškilmes tiesiogiai transliavo „Marijos Radijas“.
Prieš pat vidurdienį atvyko Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kuris kartu su keliolika kunigų, tarp kurių Rimantas Kaunietis, Henrikas Kalpokas, Ričardas Banys, Petras Baniulis, Eimantas Novikas, Raimundas Zimka ir kiti, iškilmingai žengė į šventovę aukoti iškilmingų Šv. Mišių.
Komunijos pageidavo tokia daugybė, kad veikiai pristigo komunikatų. Greitai suradę papildomų, kiekvieną paplotėlį laužė į keletą ir dieviškąja duona buvo apdalinti visi. Pakiliai giedojo jungtinis Svėdasų, Anykščių, Rokiškio ir kitų parapijų giesmininkų choras.

Po pamaldų Ekscelencija dėkojo svėdasiškiams už puikiai surengtą kongresą, ypač klebonui Raimundui Simonavičiui bei dosniausiam rėmėjui Algimantui Čaplinskui, aktyviausiems draugijoms nariams įteikė padėkas, o ypač nusipelniusiai parapijietei Irenai Guobienei – popiežiaus Leono XIV dvasinio palaiminimo lakštą.
Rožinio draugijos simboliai perduoti kitais metais kongresą rengsiančios Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios atstovams.
Po pamaldų Rožinio kongresui atminti Svėdasų bažnyčios šventoriuje 1990 metų Nepriklausomybę įprasminančio kryžiaus papėdėje pasodinta rožė. Tuomet visi persikėlė į palapines ir bičiuliškai pietavo. Koncertavo Anykščių senųjų giesmių giedojimo grupė bei Svėdasų saviveiklininkai, netrūko kartu dainuojančių, šokančių. Nuostabi diena, kai maldininkai maldininkus, pamaldieji pamaldžiuosius susitiko, pabendravo, tikėjimo pajautomis pasidalino, susipažino. Juk nieko nėra šventesnio, vertingesnio už krikščionių vienybę. Per amžius ši diena išliks Svėdasų istorijoje ir jos malones pelniusių širdyse.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas