Sukčiams niekuomet netrūko išmonės ir išradingumo. Visgi šiandien vienas labiausiai paplitusių apgaulės būdų yra stebėtinai paprastas – ant nusikaltėlių kabliuko užkibę gyventojai ar verslai paprasčiausiai patys perveda pinigus į apgavikų nurodytą sąskaitą. Kalbame apie sukčiavimą bankiniais pavedimais, kurio atvejų pastaruoju metu tik daugėja.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis ir vyresnioji teisininkė Auksė Trapnauskaitė
Siekia pasinaudoti neatidumu
Tokį metodą naudojantys sukčiai siekia pasinaudoti bankinį pavedimą atliekančių asmenų neatidumu. Schema paprasta – įmonė ar privatus asmuo elektroniniu paštu neva iš verslo partnerių gauna sąskaitą už atliktas paslaugas ar įsigytas prekes. Mokėjimo rekvizitai, atrodytų, yra tinkami – juose nurodomas gerai pažįstamos įmonės pavadinimas ar, atrodytų, patikimo asmens vardas ir pavardė. Tad už pavedimo atlikimą atsakingas asmuo daug negalvojęs perveda sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą. Tačiau pinigai tikrojo pavedimo gavėjo taip ir nepasiekia.
Taip nutinka dėl to, kad laiškas ir sąskaita faktūra gaunami visai ne iš partnerių, o sukčių, ir dokumente nurodomas klaidingas banko sąskaitos numeris, nors visi kiti rekvizitai gali būti teisingi. Būtent tarptautinis IBAN (banko sąskaitos) numeris yra esminis atliekant bet kurį bankinį pavedimą. Bankininkystės sistema pinigus įskaito ne pagal vardą ir pavardę ar įmonės pavadinimą, o pagal IBAN. Nurodykite klaidingą IBAN ir pavedimas, tikėtina, pasieks ne tą gavėją.
Įmonėms reikia būti ypač budrioms
Suklastotas sąskaitas dažnai taip pat lydi neva iš partnerių gauti el. laiškai, raginantys pavedimą atlikti kuo greičiau, perspėjantys, kad, nepadarius to iškart, strigs tam tikrų prekių pristatymas ir pan. Tad visuomet reikia būti atidiems ir įsitikinti, kad gauti laiškai yra autentiški, o nurodyti sąskaitų numeriai – tikri. Kilus bet kokioms abejonėms, visuomet verčiau tiesiogiai susisiekti su partneriais nei rizikuoti pervesti pinigus sukčiams.
Dar vienas tipinis sukčiavimo bankiniais pavedimais atvejis – ilgamečių partnerių vardu siunčiami el. laiškai apie neva pasikeitusius bendrovės rekvizitus. Laiške prašoma nuo šiol visus pavedimus atlikti į naują sąskaitą. Tokiais atvejais būtina pasitikrinti, ar partnerių rekvizitai tikrai pasikeitė – tai galima padaryti tokią informaciją pateikiančiuose portaluose, įmonės interneto puslapyje, o geriausia – tiesiogiai susisiekus su bendrovės atstovais.
Mūsų praktikoje atstovaujant įmones yra buvę ir tokių atvejų, kai bankinius pavedimus į klaidingą sąskaitą bendrovės buhalterė atliko sąmoningai. Atliekamuose pavedimuose gavėjų pavadinimai būdavo teisingi, tačiau sąskaitos numeriai – ne. Toks neteisėtas pinigų pasisavinimas nepastebėtas truko net trejus metus. Taigi, siekiant išvengti sukčiavimo, įmonėms svarbu patikimi kontrolės ir audito mechanizmai.
Apgaulė gali tykoti ir perkant internetu ar aukojant labdarai
Sukčiavimo bankiniais pavedimais pavojus gali tykoti ir apsiperkant internetu. Tokiu atveju nusikaltėliai pasitelkia netikrus e. prekybos puslapius, kurie gali priminti realias gerai žinomų prekybininkų elektronines svetaines. Nuoroda į netikrą e. prekybos puslapį gali būti atsiunčiama telefono žinute ar el. paštu, kuriame siūloma prekių įsigyti su didelėmis nuolaidomis ar viliojama kitomis patraukliomis sąlygomis. Į suklastotas svetaines taip pat gali vesti reklaminiai skydeliai nepatikimose interneto svetainėse. Suprantama, netikrose e. parduotuvėse „įsigytų“ prekių pirkėjai negauna, tačiau pinigus į sukčių sąskaitą perveda. Suklastotos svetainės taip pat gali būti naudojamos siekiant pavogti bankinių kortelių duomenis.
Gera žinia ta, kad paprastai suklastotas e. parduotuves nėra labai sunku atpažinti. Dažniausiai iš karto matosi, kad kažkas jose yra ne taip – įtartinas el. parduotuvės domenas ir pavadinimas, nepateikti įmonės rekvizitai ir kontaktai, klaidos tekste ir svetainės atvaizdavime. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ar parduotuvės nuoroda prasideda https://, o ne kita kombinacija. Atsiskaitymo procese taip pat gali būti praleisti tam tikri įprasti žingsniai. Perkant internetu ar naudojantis kitomis paslaugomis, kurioms reikalingas prisijungimas prie el. bankininkystės, svarbu įsitikinti, kad puslapis turi reikiamus saugumo sertifikatus. Juos patikrinti galima paspaudus interneto naršyklėje, šalia adresų juostos, esančią spynelės piktogramą.
Taip pat visuomet reikėtų nepamiršti – jeigu kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai apgaulė. Dėl to reikia atsargiai vertinti įtartinai gerus pasiūlymus – pavyzdžiui, kai naujausią, virš tūkstančio eurų įpratai kainuojantį telefoną siūloma įsigyti už vos kelis šimtus eurų.
Pastaruoju metu taip pat suaktyvėjo ir sukčiai, prisidengiantys tariamomis labdaros organizacijomis, kurios neva renka paramą Ukrainai. Dėl to skiriant paramą bet kokiai organizacijai svarbu ja pasidomėti – mažų mažiausiai apsilankyti jos internetiniame puslapyje, paieškoti informacijos apie ją internete. Lietuvoje oficialiai registruotas labdaros ir paramos organizacijas bei fondus galima pasitikrinti VMI interneto svetainėje .
Atgauti išviliotas lėšas gali būti nelengva
Tačiau ką daryti, jei laiku neapsižiūrėta ir bankinis pavedimas sukčiams jau atliktas? Pirmiausiai reikėtų nedelsiant apie tai informuoti savo banką. Padarius tai pakankamai greitai bankas pinigų pervedimą, galbūt, dar galės sustabdyti. Deja, suklastotų sąskaitų atveju apgaulė dažnai pastebima tik tuomet, kai tikrasis pinigų gavėjas pavedimo pasigenda ir ima apie tai teirautis, o apgaulingų e. parduotuvių atveju – kai pirkėjas negauna užsakytų prekių.
Tokiu atveju reikia kreiptis ne tik į banką, bet ir į teisėsaugos institucijas. Pastarosios turi efektyvias priemones greitam duomenų surinkimui ir neteisėtai išviliotų pinigų kelio nustatymui. Visgi, neabejotina, kad norint tokioje situacijoje neatsidurti svarbu pakankamą dėmesį skirti prevencijai, o atliekant bet kokius bankinius pavedimus būti itin budriems. Duomenų teisingumo patikrinimas kaskart atliekant pavedimą ar mokėjimą turėtų būti taisykle be išimčių.
