Švenčių kilmė nėra svarbi

Vasario 14-oji – šv. Valentino diena ir Kovo-8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena – tai šventės, kurios į mūsų šalį atėjo iš kitų valstybių.

Romos imperiją valdant Klaudijui II, šalis itin daug kariavo. Kariuomenė nusilpo, o jauni vyrai tarnauti tėvynei nebenorėjo, nes bijojo palikti savo mylimąsias. Tada imperatorius Klaudijus II uždraudė poroms tuoktis. Tačiau vienas Romos kunigas, vardu Valentinas, vis tiek slapta sutuokdavo įsimylėjėlius. Kai imperatorius sužinojo, liepė kunigą suimti ir įkalinti, po to nukirsti jam galvą. Legenda pasakoja, esą Valentinas kalėdamas įsimylėjo aklą kalėjimo prižiūrėtojo dukrą, kuri kaliniui atnešdavo valgyti. Jo meilė išgydė merginą nuo aklumo – grąžino jai akių šviesą. Prieš pat mirtį jis parašė jai meilės laišką, kurį pasirašė: „Tavo Valentinas“.

Nors dažnai teigiama, kad Kovo 8-oji – sovietų palikimas, tačiau šios šventės tradicija kilo JAV. Idėja švęsti Tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija.

„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar jie švenčiantys šias šventes, ar jos vis dėlto yra svetimos?

Saulius RASALAS, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys:

– Kaip ir nešvenčiu. Visų pirma, aš esu vyras, tai kodėl privalau švęsti Kovo 8-ąją? Geografiniu požiūriu, iš kur šventės atkeliavo, nebūtų svarbu. Tabakas atkeliavo iš Amerikos ir nesijaučiu kokiu nors Amerikos fanu jį vartodamas. Svarbiau, iš kur jos atėjo istoriniu požiūriu. Galite apmėtyti mane tulpių svogūnais, bet vis tiek ta diena primena tuos laikus, kai buvo privalomi Lenino kambariai mokyklose ir raudonieji kampeliai fermose. Valentino diena senesnė ir artimesnė krikščioniškai visuomenei. Tai, kad ji pasiekė mus pavėluotai, nieko nereiškia: pati krikščionybė į Lietuvą irgi vėlavo.

Reziumė – moterį reikia matyti „kožną“ dieną, būti įsimylėjusiam kuo dažniau.

Pasidžiaukime, kad Įsimylėjėlių diena prieš pat vasario 16-ąją, o Moterų diena yra tarsi įžanga į istorinę 1009 kovo 9 – ąją. Jei tuo metu būtų viešpatavęs matriarchatas, tai gal Brunono nebūtų taip žiauriai nudaigoję? Ir kam vyskupo galvą reikėjo mesti į upelį, pavadintą tokiu gražiu vardu – Aistra?