• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 30 sausio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Šventupio pasaulis: Magdalenos dvasia ir kunigas Liepa

Raimondas GUOBIS
2017-09-23
Vietovės ir žmonės
0
Leonas Juozelskis tarsi amžinybės poterius pasakoja savo isto-riją...
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Jeigu nuo Svėdasų, Butėnų, keliausi Vyžuonų link, į didžiuosius Marijos Magdalenos atlaidus, viso pasaulio vyžuoniškių sambūrį, tuoj už upės, tik persikėlus per Šventąją Vaižganto  tiltu, pateksi į Šventupio kaimo pasaulį.
Ant pašvenčių kalvų tarsi žemiško sosto  palaukėse įsikūręs, sena istorija turtingas gyvas sodžius.  Visuotinai surašant gyventojus 1923-iais, čia gyveno 196 žmonės, buvo daugiau nei trisdešimt sodybų. Dabar kiemų tai ne ką mažiau, tačiau gyventojų visai mažai – tik apie tris dešimtis pasilikę.

 

Iš amžių glūdumos į dieną šią

Žinoma, kad čia kadaise buvo didikams Jelenskiams priklausęs dvaras, kuris vėliau valdovui atiteko, buvo čia nuo seno ir nemenka rusų, senuose dokumentuose tiesiog „moskoliais“ vadinamų, kolonija. Buvo net cerkvė, kuri pačioje XIX amžiaus pabaigoje užsiliepsnojo, o nuo jos kilusio gaisro metu supleškėjo ne tik ji, bet ir visas rusų kaimelis. Apylinkės sentikiai Šventupyje jos nebeatstatė – maldos namai iškilo netolimame Stalnioniškyje, kurį apylinkės lietuviai vadindavo „kolionija“.
 Po visų praėjusio amžiaus virsmų, sukrėtimų, pokario karų, trėmimų, kolektyvizacijos į naująją Lietuvą, į naująją amžių pasauliui įžengus kaimas tebėra gyvas. Gyvena čia labai įdomių žmonių, tikrų „originalų“. Vis dar kruta tvirtas aštuoniasdešimtmetis Gintautas Rimavičius, vasarai atvažiuojantys Kažukauskų palikuonys, bene jauniausias tik septintą dešimtį įpusėjęs Stasys Merkys, uoliai ūkyje betriūsiantis, Apolionija Stepanonienė savo nuošalioje baltamūrėje citadelėje, Kęstučio Čeponio apgailėjimas – tokia netikėta visiems buvo jo mirtis. Ieškojau tą baltais debesimis pažymėtą liepos vidurio dieną Mildos Juozelskienės. Tarsi pasakoje senmedžių ūksme mirguojančioje senojo kaimo gatvėje susitikau mažą mergaitę su šuneliu. Pasisveikino, ją kalbinau, bet lietuviškai ji nekalbėjo. Paaiškėjo, kad ji – Paula iš Vokietijos,  o vasarojo tame kieme, kurio ieškojau. Namuose pasitiko ir močiutė Milda, ir motina Daiva, jos tokios ilgesingos, šilumos pritvinkusios akys. Mūsų pokalbis, nesenos istorijos atšvaitai, toks trumpas jos sugrįžimas į tėviškę iš Niotigeno miesto Vokietijoje. Keistų jausmų sugautas išėjau į baltais debesimis nubarstytu dangumi apgobtą pasaulį.
Žvilgsnis užkliuvo už senpušių viršūnių, slėnyje, kur senosios sentikių kapinės. Jonė – Jonas Skardžius  pasakodavo apie Sekminių įdomybes, kuomet kapų lankyti susirinkę rusai gardžių bandelių negailėjo ir lietuviukams. Katalikų kapines aplankiau, įkopiau į aukštą skardį, kuris atsirado, kuomet plentą vedantys inžinieriai įsigraužė į pašvenčio kopą ir nepajudinamas amžinybės pasaulis tarsi pakibo ant status šlaito keteros. Šventvagiškai nusiteikę?.. Tarsi negalėjo to kelio truktelėti nors keliais metrais tolyn. Kaulai byrėjo, kelią tiesė broliai lietuviai, tikriausi pablūdėliai. Gal ir mano proprosenelio Martyno Guobio kapas buvo išjudintas ir išbarstytas po industrializacijos, sovietinės pažangos buldozeriais.
Prieš kelis metus pavasario polaidžio vandenų, sumišusių su stiprios liūties, paplauta nuo šlaito žemyn, perlūždama į keletą dalių virto tvora su “bromu” – vartais, ant kurių arkos taip teisingai parašyta buvo: „Keleivi, nepamiršk, kad ir tavęs tas laukia“. Prisiminiau ir buvusią bendramokslę, sentikių palikuonę Iriną: jos širmas, sportiškai liesas arklys plačioje žieduotoje pievoje, įdegęs veidas, gyvenimiškai papūstos lūpos, tiesus žvilgsnis ir kibirėlis mėlynuojančių uogų. Jas pardavinėja aikštelėje prie kapinaičių.

Jaunimą mokė sodininkystės

Suradau tą žmogų, su kuriuo susitikti taip norėjosi prie Vilniaus, garsiame priemiestyje, vadinamame Zujūnais. Daugybė žolynų, egzotiškų ir mūsiškių kraštų medžių, kad čia ne kitur gyvena tas sumanusis ir darbštusis sodininkas Leonas Juozelskis iš Šventupio kaimo. Dar labiau įsitikinimą sustiprino kieme stovintis koplytstulpis, iš kurio subtilių, tikslių formų supratau, kad tai mūsiškio Stasio Karanausko kūrinys.
Pasikalbėjome nuoširdžiai kaip seni pažįstami, prieš akis iškilo daugybės įdomybių kupinas šio žmogaus gyvenimas. Pokario audra lėmė, kad iš tėviškės greitai išėjo, buvo paėmęs ir šautuvą – tėvynę ginti nuo rusų ir vokiečių norėjo, tačiau generolo Plechavičiaus armiją išblaškius vėl moksluosna sugrįžo. Gyvenimo klajonės atvedė į Vilnių, po to ir į Maskvą, toliau – saugiau, į garsiąją Timiriazevo žemės ūkio akademiją. Mokėsi gerai, norėjo kuo daugiau išmokti, kol vėl sugrįžęs apsigyveno šalia Vilniaus. Čia darbavosi Vilniaus  sodininkystės – daržininkystės  technikumo dėstytoju, kur jaunimą mokė sodininkystės ir dendrologijos, pedagoginė karjera tęsėsi daugiau negu keturiasdešimt metų. Tuo pat metu prie Buivydiškių technikumo organizavo specializuotą daržininkystės ūkį – 330 hektarų plote augino net 22 rūšių daržoves. Jam rūpinantis kūrėsi ir pirmieji kolektyviniai sodai. Aktyviai dalyvavo Lietuvos atgimimo sąjūdyje, nuoširdžiai pritarė judėjimui „Tėvynės žemė“, dalyvavo įgyvendinant jos programą,  kad išliktų kaimas ir žmonės neišsivaikščiotų.
Gryna poezija – prisiminimas naktigonių kaimui priklausiusiose drėgnuose raistuose už upės, prie Butėnų – ten net per didžiausias sausras žolės arkliams paganyti netrūkdavo. Seniai ten dar noriau nei kokį ilgą vakarą troboje riesdavo istorijas – apie sodiečių sugautus ir į upę įmestus arkliavagius, apie ant tilto renkamą seniūną, apie pavieškelės smuklę, vaiduoklius ir seniau žemėje vaikščiojusius šventuosius.

Kunigėlis snaudulį išblaškė

Kuomet į Vyžuonas tarnauti atvyko vikaras Petras Liepa, iki tol apsnūdęs kultūrinis bažnyčios bei visuomenės gyvenimas buvo atgaivintas. Jaunas, garbanotais plaukais, apskritaveidis, nosį akiniais storastikliais pasibalnojęs, energingas, dažnai besišypsantis kunigėlis greitai tą snaudulį išblaškė. Tarsi šviesulys į žemę prie Vyžuonos ir Šventosios būtų nusileidęs. Atgijo ir angelaičiai, ir pavasarininkai, ir net šaulių būrys dažniau ėmė rengti pasilinksminimo vakarus su vaidinimais bei šokiais. Jis leido ir laikraštį „Jaunimo vadas“, gebėjo organizuoti puikiausias ekskursijas, važiuodavo ir arklais, ir samdytu sunkvežimiu. Jononių dvare jam rūpinantis vykdavo angelaičių bei pavasarininkų stovyklos, prie senojo svirno buvo švenčiamos Šv. Mišios, klebonas Aleksandras Mileika nugriovęs pasenusią dvaro bažnyčią rengėsi statyti akmeninę koplyčią, privežė nemažai skaldyto juodo granito luitų. Dvaro ūkvedys Antanas Guobis pasitelkęs vyriausią sūnų Stanislovą su poriniu vežimu važiuodavo atvežti iš klebono miško sausuolių – šventiškam laužui. Vakarui, kuomet sueidavo į pievą prie Šventosios pulkai žmonių iš plačios apylinkės kaimų, net iš anos upės pusės iš Butėnų. Programa būdavo su gimnastikos pratimais, šokiais, deklamacijomis, vyresnės moterys padainuodavo senovinių dainų, kartais dar seniausiųjų atmintyje užsilikusių sutartinių.
Neturtas jam buvo mielas. Gebėdavo tai, ką gavęs, tuoj pat išdalyti stokojantiems, pats tenkindavosi tuo, kas pasilikdavo. Kai kam pagelbėdavo mokytis gimnazijoje, paremdavo pinigais. Kuomet užėjo sovietai, klebonavo jau Gudžiūnuose, netoli Biržų. Antrojo pasaulinio karo audrai vėl atsiritus į Lietuvą, nugarmėjus į Vakarus ir vėl sugrįžus bolševikiniams okupantams, greitai buvo areštuotas, apkaltintas antisovietine veikla ir išgabentas į Norilsko lagerius.
 Sunkumus ištvėrė kaip tikras Kristaus sekėjas, niekad nepuldavo į neviltį, skatino nenusiminti. Tą tamsų rytmetį ėjo atnešti anglių. Kažkur buvo pametęs akinius, be kurių labai prastai matė, pūgos sūkuryje nepastebėjo artėjančio traukinio, kuris kliudęs mirtinai sužalojo. Buvo 1953 m. vasario 1 – oji.

Įprasmino kunigo atminimą

Pagarbioji atmintis – surasti ir parvežti į Vyžuonas palaikus. Tai padaryti ir buvo pasirengęs L. Juozelskis ir, kai tik apie 1988 m. atsirado galimybė tai padaryti, išsirūpino reikiamus leidimus ir išvažiavo į Norilską. Nukeliavęs į Murmanską, pasinaudodamas „lietuviška valiuta“ – nenorinčiam į laivą priimti kapitonui įsiūlė butelį trauktinės „Palanga“ ir geriausios rūkytos dešros kilogramą. Tuomet šis paslapčia įleido į kajutę ir liepė ten lindėti, niekur be reikalo nevaikščioti, kad kam nors neužkliūtų. Laimingai pasiekęs Norilską, apsigyveno viešbutyje ir ėmė ieškoti kunigo palaidojimo vietos. Teiravosi valdžios įstaigose, lagerių laikus pamenančių žmonių mieste nebegyveno, tačiau pavyko išsiaiškinti galimas palaidojimo vietas: vienu metu kūnus laidojo bendrame kape ar tiesiog sumesdavo į tuščią šachtą.
Surasti nepavyko. Todėl sugrįžęs brangaus kunigo atminčiai Vyžuonų šventoriuje pastatė iš Šaltinių kaimo kilusio meistro S. Karanausko išskobtą stogastulpį. Pasiliko įprasminta atmintis, per dvasininką įgautas suvokimas, pavyzdys, aistra daryti gera, niekada nenusiminti ir nepasiduoti.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Prasidėjo "Obuolinės"

Panašūs straipsniai

Auksinių rankų autoserviso savininką Audrių Šiukščių skriaudė ir valdžia, ir vagys.

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui

2018-07-22
6

Išskirtinai gražioje, kalvotoje vietovėje prie Rubikių ir Mušiejaus ežerų įsikūręs Skiemonių seniūnijos Mačionių kaimas, sovietmečiu tapęs centrine Marytės Melnikaitės kolūkio...

Mikieriai ir nuostabusis Leika

2018-07-05
2

Mikieriai, kaimas Šimonių girios proskynoje. Nuo seno priklausė Svėdasų parapijai, XIX amžiaus viduryje čia buvę sodybų su gyventojais, tarpukariu priaugo...

Kunigas altarista Sigitas Uždavinys sako, kad jeigu turėtų jėgų, miestelyje tikrai suburtų ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių chorą. Būtų renginių ir vaikams. „Jeigu nuoširdžiai dirbi, visada rasi kelią į žmonių širdis. Tačiau, jeigu tik prabangios mašinos galvoje, tada tik apie tuštėjančią bažnyčią galima kalbėti...“ – sakė kunigas.

Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę

2018-06-09
2

„Nebėra Skiemonyse nei mokyklos, nei ambulatorijos, miestelį „puošia“ ir keli apgailėtinos būklės pastatai, tačiau tuščių namų praktiškai nėra. Smagu dėl...

Balandžio 30 – ąją 84 – ąjį gimtadienį švęsiantis Bronius Karvelis pasikasa pastarnokų ir sako, kad juos valgyti  sveika.

Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių

2018-05-26
0

Retas toks nedidelis kaimas kaip Klevėnai galėtų pasigirti tokia gausa iš čia į plačius gyvenimo vandenis išplaukusių žmonių: pedagogas, rašytojas...

Anykšta TV:

Naujienos

Meistras į namus – pasirinkite teisingai
Pirmadienio naktį Kavarsko seniūnijoje – neįprastas įvykis (papildytas)
Degė ūkinis pastatas
Akys ilgam užkliuvo už vitrinų grožybių
Apie paranormalius reiškinius savivaldoje
Savaitgalio diskusija: Kaip leidžiate savaitgalius?

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Sausio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Akcijos metu bus siekiama surinkti lėšų oro erdvės stebėjimo sistemoms Ukrainai
Pusė šalies gyventojų sumažino elektros suvartojimą
Lietuvoje bus paminėta Holokausto aukų atminimo diena
VERT ragina žmones peržiūrėti sutartis su elektros tiekėjais ir taip taupyti
VRK įpareigota pervarstyti sprendimą dėl Žaliųjų partijos politikų pašalinimo iš rinkimų
Kremlius: Vakarų sprendimas dėl tankų Ukrainai reiškia tiesioginį įsitraukimą į konfliktą

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar geriate kavą?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara gruodis

Jara gruodis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In