Lietuvos kariuomenės orkestras koncertui įsikūrė bažnyčios priekyje.
Šeštadienį, rugpjūčio 30-ąją, Anykščių bažnyčioje vargonininko Rimvydo Mitkaus ir Lietuvos kariuomenės orkestro koncertu pasibaigė Tarptautinis šv. Mato vargonų muzikos festivalis, vykęs jau 25-ąjį kartą.
Anykštėnams ir miesto svečiams surengti šeši įsimenantys koncertai, kuriuose vargonavo profesionalūs Lietuvos ir Latvijos vargonininkai. Festivalyje stovyklavo vienuolika Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos jaunųjų vargonininkų, jų koncertai vyko Anykščių ir, per Žolinę, Debeikių šv. Jono krikštytojo bažnyčiose.
Rugpjūčio 2-ąją, pirmajame festivalio koncerte, Anykščių šv. Mato bažnyčios klebonas, kanauninkas Petras Baniulis pasveikino gausiai į tarptautinį vargonų muzikos festivalį susirinkusius anykštėnus ir miesto svečius. Festivalio organizatorius, viešosios įstaigos „Prasmingas garsas“ meno vadovas Stanislovas Aglinskas pastebėjo, kad šį festivalį vainikuoja net trys jubiliejai.
„2025-ieji šalyje paskelbti vieno žymiausių visų laikų Lietuvos menininkų, kompozitoriaus, dailininko, didelę reikšmę skyrusio vargonams, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, nes sutampa su jo 150-osiomis gimimo metinėmis. Antras jubiliejus – 100 metų Anykščių bažnyčios vargonams, kurie buvo pagaminti 1925 metais Londone, o 1999-aisiais buvo sumontuoti Anykščiuose – 45 balsų, 3 manualų, 2600 vamzdžių vargonai puikiai tinka atlikti klasikinę muziką“, – pasakojo St. Aglinskas, pabrėždamas, kad vargonų muzikos festivalis Anykščiuose vyksta 25-ąjį kartą. Festivalio pradžia siekia 2000-uosius metus. Tuometis Anykščių bažnyčios klebonas, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kartu su Seinų (Lenkija) šv. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija, pradėjo organizuoti tarptautinį jaunųjų vargonininkų festivalį „Iuniores Priores Organorium“, sujungusį Anykščius ir Seinus, kur vyskupu buvo Anykščių krašto sūnus Antanas Baranauskas. Tarptautinį festivalį pakitusiu pavadinimu nuo 2015-ųjų organizuoja Všį „Prasmingas garsas“.
Pirmajame koncerte žymus Lietuvos vargonininkas Tomas Bakučionis atliko net tris M. K. Čiurlionio kūrinius – „Trys kanonai“, „Dviguba fuga e – mol“ ir giesmė „Viešpaties angelas“. Prie Lietuvos genijaus derėjo Johano Sebastiano Bacho „Fantazija G – dur“ ir kiti kūriniai. M. K. Čiurlionio kūriniai skambėjo ir vargonininkų Dailiaus Kavalevskio, festivalio svečių iš Latvijos Larisos Carjkovos, Agnesės Abramanės, Kristinos Adamaitės bei jaunųjų vargonininkų koncertuose.
Į paskutinį festivalio koncertą susirinko bene daugiausia klausytojų, nes koncertuoti su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantu vargonininku Rimvydu Mitkumi atvyko Lietuvos kariuomenės orkestras (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas, dirigentas kapitonas Dainius Pavilionis), dalyvaujantis aukščiausio lygio renginiuose, oficialiuose kariuomenės renginiuose. Orkestre groja 60 muzikantų ir nors į Anykščius atvyko 43, jie vos išsiteko šventovės priekyje. Kariūnai šiuo pasirodymu pradėjo savo 35-ąjį koncertinį sezoną.
Koncerto pradžioje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis padėkojo festivalio organizatoriui S. Aglinskui, o koncertas prasidėjo Alfredo Reedo kūriniu „Aleluja“. Po jo nuvilnijo M. K. Čiurlionio simfonija „Miške“. Festivalis baigėsi kompozitoriaus Kazio Dirgėlos, kuris dalyvavo koncerte, Šv. Kazimiero choralu.
Pasiteiravus, su kokiais sunkumais šiemet susidūrė festivalio organizatorius, St. Aglinskas pastebėjo, kad „festivalį gelbėjo rėmėjai ir Anykščių savivaldybė, skyrusi 6000 eurų. Pernai festivaliui 17 tūkst. eurų skyrė Lietuvos kultūros taryba, o šiemet, deja, nė cento, – sakė St. Aglinskas. – Beje, Anykščių vargonų festivalį žino Europos vargonininkai. Kitais metais vyksiančiame festivalyje dalyvauti siūlosi vargonininkų iš Italijos, Lenkijos, Austrijos, Čekijos, tačiau nežinau, ar turėsiu galimybę juos pakviesti ir tinkamai priimti.“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Aš nebenorėjau gyventi…
Sveiki,norėjau pasidalinti savo tikru liudijimu.Atsiprašau už klaidas ,bet manau suprasit ką norėjau parašyti.Visada galvojau,kad esu geras žmogus ir po mirties nukeliausiu į dangų (rojų).Nes dariau viską pagal senas tradicijas,kaip ir dauguma katalikų.Lankiau bažnyčią,ėjau išpažinties ir taip toliau.Bet mano gyvenime nebuvo tikrojo Gyvojo Dievo.Nes atbuvęs bažnyčioje ir gavęs „palaiminimą”,grįždavau į savo baisų gyvenimą kuriame buvo pilną nuodėmių.Pykčio,apkalbų,keiksmažodžių,melagysčių,puikybės,godumo,barnių, veidmainyščių,savanaudiškumo,alkoholio,rūkymo,ištvirkavimų,nesantuokinių lytinių santykių,pornografijos,masturbacijos,mintimis galvojau visokias nešvankybes,rūpinausi perdėtai savimi ir savo išvaizda.Kad patikčiau kitiems,o vidus buvo prasmirdęs ir supuvęs nuo nuodėmių.Ir galvojau,kad tai normalu ir esu geras žmogus.Tai juk žmogiška,juk niekam blogo nedarau.Svarbiausia žmogaus neužmušti,o visą kitą Dievas atleis.Ir aš labai klydau,taip galvodamas! Kol vieną rytą atsikėlus man dingo noras gyventi.Norėjau nusižudyti! Nes nebepakėliau nuodėmių naštos! Nebekenčiau savo kūno! Norėjau sunaikint jį,atimdamas sau gyvybę! Su kiekviena minute darėsi vis blogiau ir blogiau! Bet Dievas davė mano galvoje tokią baisią mintį,kad jei nusižudysiu,tai manęs laukia amžinos kančios pragare.Ir iš ten jau grįšt nebegalėsiu.Tas noras atimti sau gyvybę niekur nedingsta,o tik dar labiau stiprėja! Norėjau save suplėšyti gabalais,kad manęs nebeliktų visai.Tokio jausmo dar niekada gyvenime nejaučiau,nebežinojau ką daryt! Tai žodžiais neįmanomą perteikt! Tai reikia išgyventi.Tai baisiausias jausmas ką gyvenime esu patyręs.Dabar suprantu,koks baisus yra jausmas kai Dievas palieka žmogų atsitraukdamas nuo jo.Tai nežmoniškai didelė dvasinė kančia.Neįmanoma to nupasakot…Vėl Dievo atsiūsta man mintis,kad jokie daktarai čia nepadės.Aš nebežinojau ką daryt,buvau visiškoje neviltyje.Galvojau,kad nieks man jau nebepadės…Tada prisiminiau Dievą ir verkdamas su didele nežmoniška kančia,šaukiausi Jėzaus Kristaus ir sakau: Dieve,jei Tu tikrai esi,tai padėk man,nes nebežinau kas darosi,man labai blogai,padėk Jėzau!!! Ir man taip prašant ir besimeldžiant pradėjo gerėt ir dingt tas baisus noras nusižudyti.Kol visiškai pranyko. ŠLOVĖ DIEVUI!!! Nuo to laiko pradėjo megztis mano draugystė su tikruoju ir Gyvuoju Dievu.Ir davė Dievas suprast,ką dariau negerai.Kad visos nuodėmės nėra toleruotina ir normalu.Nes Dievas yra Šventas ir jokios nuodemės nekenčia! Negali sakyti,kad myli Dievą ir tiki Juo,jei nesielgi taip,kaip moko Jo žodis(Biblija). O vietoje to,žiūri visokias televizijos laidas,filmus kuriuose vaidina visokie paleistuviai ir bedieviai.Toks žmogus nėra priimtinas Dievui! Negali tarnauti Dievui ir šėtonui vienu metu! Suprantu,tai nėra lengvą atsisakyti visų blogų dalykų prie kurių esam pripratę.Bet kito kelio nėra,norint patekti į rojų. Todėl nuoširdžiai savęs paklausk? Ar ir tu esi ir laikai save geru žmogumi,darydamas tokias nuodėmes,kaip ir aš??? Štai ką turi daryti,kad būtum išgelbėtas. Turi nuoširdžiai atgailauti ir atsiprašyti Jėzaus Kristaus už visas savo nuodėmes ir kad išgelbėtų iš nuodėmių vergijos ir amžinos pražūties.( Amžinų kančių pragare) Ir Jėzus jus tikrai išgirs. Tim 2,5 Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas-žmogus Kristus Jėzus.Jis vienintelis užtarėjas prieš Dievą Tėvą! Ne jokie angelai,Petrai,Marijos ar dar kas.Jiems melstis ir prašyti jų užtarimo bei juos garbinti nereikia ir negalima.Nes mes turim vienintelį užtarėją Jėzų Kristų.Nors kai kurie moko priešingai! Todėl reikia asmeniškai pačiam skaityti kanoninę Bibliją,pradedant nuo Naujojo testamento ir prašyti Dievo,kad padėtų suprast kas ten parašyta,bei pažinti tikrą tiesą.Nes kitu atvėju pasiklydę pasaulio meluose pražūsit! Skaistyklos nėra! Rojus arba pragaras.Neapsigaukit!!! Didžiausia žmonių klaida,kad patys nenori pažinti tikrojo Gyvojo Dievo bei Jo žodžio( tikros tiesos) kuri juos išgelbės! Nes šėtonas daro viską,kad tik žmonės neskaitytų Biblijos ir nesužinotų tikros tiesos! Juk šėtono tikslas žmonės pražudyti! Todėl nelaukit,kad nebūtų per vėlu! Nes po mirties nieko jau nebegalėsit pakeisti,ir atsiradęs jūsų tikėjimas jau niekuom nebepadės. Juk negali iš Dievo tikėtis pasigailėjimo,kai pats Jį atmeti ir nenori su Juo susipažint,skaitydamas Bibliją ir nuoširdžiai to norėdamas.Dievas labai yra mylintis,bet ir teisingas bei grieštas tiems kurie Jį atmeta ir neklauso Jo. Tad labai gerai pagalvokit,kad netektų amžinybėje gailėtis. Tepasigaili Dievas jūsų ir padeda atrasti kelią pas Jį.
Atgailos malda
Viešpatie,Jėzau Kristau,gailiuosi nuoširdžiai dėl visų blogų dalykų,kuriuos esu padaręs savo gyvenime.Prašau atleisk man.Aš nusigręšiu nuo viso to blogo,kurį žinau,kad dariau.Ačiū,Jėzau,kad mirei ant kryžiaus dėl manęs,kad išlaisvintum mane nuo nuodėmių.Ateik į mano gyvenimą,mokyk mane,kaip teisiai gyventi,vesk mane savo keliu,pripildyk Šventąja Dvasia ir pasilik su manimi amžinai,kad neįšeičiau į pražūtį.Ačiū Tau Jėzau.Amen.
Jn 3,16
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų(Jėzų)kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Jn 3:36
Kas tiki į Sūnų,turi amžinąjį gyvenimą,o kas netiki į Sūnų-gyvenimo nematys:ant jo pasilieka Dievo rūstybė.
Labai gražus koncertas,viskas puiku,ačiū rengėjams!!!!!!!!
Davatkos ir Davatkai atsikniskit nuo organizatorių kurie kažką nori daryt jūsų durnų galvų švietimui. Neįmanoma skaityt, gėda.Knisosi prie Troškūnu dabar prisiknis prie Anykščiu.Eikit laukais jeigu durnos mintis galvas spaudžia.Eina, na.
Dar vienoje bažnyčioje altoriai tapo apšviestomis dekoracijomis.Čia maldos namai, tad melskimės.Ramybės visiems.
Melstis galima bet kur .Sibire tremtinius krikštijo,dalino komuniją,tuokė baisiomis sąlygomis.O Tamsta tikras pliotkininkas ,netikras .Ir žodis Ramybė yra dirbtinis.
Reikia tik džiaugtis festivaliu.O rašyti reikia patikrinus faktus .Ne pirmas kartas su tom pavardėmis . Nuotraukos nekokybiškos.O gal meniškos?
Mitkus kietas vargoninks, žinia, ale kad labai jau mizernai žiūrovu.Stasy žinomumo kitur nepakanka jieškak žiūrovų kitiem metam.
Pilna bažnyčia buvo ,kai grojo vargonininkas Mitkus.Tik garsiakalbių orkestrui tikrai nereikėjo ..Vien vargonininko Rimvydo dar norėtųsi klausytis .Super muzikantas ir žmogus.
Koncertas buvo nuostabus, džiaugiamės – verta buvo iš Vilniaus atvažiuoti į puikiuosius Anykščius. Tik paskutinio kūrinio kompozitorius yra Kazys Daugėla, o ne Dirgėla.
Taigi Čiurlionis buvo su visam uždraustas grot net sostinėj, o unt Anykščių sugrajina net Čiurlioni.
Bažnyčios Chebra tie ,kurie uždraudė groti Čiurlionį nukvakę mąstyme,nes taip prarandamas ėjimas į bažnyčią.Netiki jie į Dievulį.Kas gražaus sukurta, Dievo sukurta.Šetonas matomai į bažnyčią gerai įsisuko,,ne tik Kremliuje…
Girdėjom, kad Vyskupija, kuriai priklauso ir Anykščiai yra nuspręndusi į bažnyčias įsileisti tik sakralinę ir bažnytinę muziką.Ar karinis orkestras per uždaryma savo triubom grojo bažnytinę muziką. Nu taip idomiai viskas vyksta švogerių krašte, nieko naujo.
Belzabubas švogerinis esmi.
Kirba vienas klausimas-ar yra mokama bažnyčiai už patalpų nuomą, kai vyksta tokie festivalių koncertai ar ne? Konkrečiai šioje mūsų bažnyčioje.
Kur pačiam labiausia skauda?
Tik noriu įsitikint ar jau einam tiesiai tamsumon į susinaikinimą ar dar yra vilties.
Žmonės patys save naikina su tokiais klausimais.Skambejo muzika.Graži bendrystė.O jei rūpi nuoma,eik pas kleboną.
Rimvydas Mitkus a.Rimvydo Griauzdės krikštasūnis.Tobulas vargoninkas.Tik garbės piliečio nuotrauka labai prasta.Nejaugi nebuvo normalios.