Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai neleido bendrovei „Forest management“ plynai kirsti žievėgraužio tipografo užkrėsto miško jos sklype saugomoje Šimonių girioje, galutinai nutarė teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 28-ąją atmetė įmonės skundą kaip nepagrįstą.
LVAT vertinimu, miško savininkės argumentai dėl kovos su kenkėjais buvo abstraktaus pobūdžio, neįrodantys poreikio plynai kirsti užkrėstus medžius.
„Pareiškėja nepaaiškino, kodėl plyno kirtimo negali pakeisti cheminiai ar kiti kovos su kenkėjais būdai, selektyvus kirtimas, taip pat jeigu šie kenkėjai yra paplitę ir kituose žemės sklypuose, kaip toks kirtimas, kurio siekia pareiškėjas, turi prasmę kovojant su kenkėjais“, – nurodė teismas.
Be to, LVAT pažymėjo, kad Miškų įstatymu miško valdytojai, savininkai ir naudotojai įpareigoti saugoti miškus nuo kenkėjų, tačiau iš to neseka, kad įmonė turi teisę vykdyti plynus miško kirtimus ignoruodama Europos Bendrijos svarbos Vakarų taigos buveinę.
Teismas nustatė, kad bendrovei priklauso miško ūkio paskirties sklypas saugomoje Šimonių girios biosferos poligono teritorijoje, jame pradėjo veistis ir į kaimyninius sklypus plisti medžių liemenų kenkėjas – žievėgraužis tipografas.
Įmonė 2022-aisiais kreipėsi į institucijas prašydama leidimo sklype mišką kirsti plynai. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija 2022-ųjų pabaigoje priėmė bendrovei nepalankią išvadą dėl miškotvarkos projekto, o Valstybinė miškų tarnyba 2023-iųjų pradžioje neleido kiršti miško.
Šiuos sprendimus įmonė skundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris užpernai skundus atmetė.
LVAT patvirtino saugomų teritorijų direkcijos išaiškinimą, kad miško kirtimai, negyvos medienos šalinimas įmonei priklausančiuose sklypuose negali būti vykdomi, nes juose pažymėta Vakarų taigos miško buveinė.
Joje leidžiami tik specialieji kirtimai siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikalios struktūros medyną, o plynieji sanitariniai kirtimai negalimi.
Bendrovė teismuose įrodinėjo tarnybų prašiusi nurodyti, kaip jai teisingai elgtis šioje situacijoje, o ne leisti kirsti mišką, bet LVAT konstatavo, kad toks prašymas nebuvo suformuluotas.
Ginčydamas institucijų sprendimus bendrovė, be kita ko, teigė, kad apribojimas jai naudotis nuosavu mišku turėtų būti numatytas įstatyme, o ne žemesnės galios teisės akte.
LVAT išaiškino, kad pagrindinės nuostatos, susijusios su saugomų teritorijų, gamtinių objektų, tarp jų – miškų apsauga ir naudojimu, nustatytos šalies Konstitucijoje ir įstatymuose. Todėl teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad Vyriausybei buvo pavesta nustatyti buveinių apsaugai būtinas apsaugos priemones.
Šimonių giria yra apie 13,5 tūkst. hektarų miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, žymus retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis, taip pat sengire.
