Anykščiuose pasirodymus rengia rajono saviveiklininkai, koncertuoja muzikos mokyklos moksleiviai, į tradiciniais jau tapusius festivalius „Pėdos“, „Artimi“ ar „Pakeleivingi“ žmonės renkasi pakankamai gausiai. Gana dažnai galima pamatyti ir „Domino“ teatro spektaklių, o pernai rudenį vykusi Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Durys“ premjera sulaukė išskirtinio žiūrovų dėmesio. Tačiau šiandien turėjęs vykti Valstybinio Jaunimo teatro spektaklis „Raudona“ atšauktas, nes žiūrovai labai vangiai pirko bilietus…
„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar jie patenkinti Anykščių kultūriniu gyvenimu? Ar nesusidaro įspūdis, jog anykštėnams užtenka komedijų ir kitų lengvo, naivaus žanro renginių? O gal tiesiog nebeliko inteligentijos, kuri vertintų profesionalų meną?
Angelija BALTUŠIENĖ, gydytoja:
– Aš nenorėčiau sutikti, jog tik profesionalai demonstruoja kokybišką meną. Yra tikrai gražių pavyzdžių, kai vietos saviveiklininkai surengia puikią šventę. Bėda ta, kad renginiai dubliuojasi, turi rinktis, kur eiti, ką pamatyti. Pastaruoju metu labai atsirenku, į kokius renginius eiti, nes ne vienu renginiu esu labai nusivylusi. Buvau labai plačiai išreklamuotame miuzikle „Baltican Carmen Show“, kuriame pasirodė tikrai profesionalūs atlikėjai. Tačiau jokios „Carmen“ ten nepamačiau, likęs tik pavadinimas, kažkoks prasto prastų saviveiklininkų lygio pasirodymas. Nusivyliau ir Menų inkubatoriuje vykusiu prancūziškos muzikos koncertu „Midnight in Paris“. Nors dainavo prancūzė, jai akomponavo Lukas Gedvilas, tačiau ir atlikimas, ir garsas buvo prastas. Kai organizatorių po koncerto paklausiau dėl garso kokybės, sakė, kad prasta čia aparatūra…
Pernai per Obuolines lankiausi Koplyčioje, kur vyko koncertas-spektaklis „Pagal širdies užsakymą“. Salomėjos Nėries eiles dainavo Brigita Bublytė, pianinu grojo Daumantas Slipkus. S. Nėries poeziją gerai pažįstu, nemažai eilėraščių moku atmintinai. Po renginio kilo tik viena mintis: ko aš ten taip ilgai sėdėjau?
Labai patiko Angelų muziejuje organizuota paroda „Žvilgsnis į Nidos dailininkų koloniją“. Labai profesionalus, įdomus, informatyvus renginys, apie tokį norisi sakyti – „ant dūšios gera“.
Du kartus teko klausytis romansų atlikėjos Liubos Nazarenko koncertų – vieną kartą Dainuvos slėnyje, kitą – prie Vyskupo paminklo. Na ne prie Vyskupo paminklo romansai atliekami… Juo labiau, kad aplink zuja žmonės, visai nenusiteikę klausytis koncerto, kažkas čepsi, ledus valgydamas, kažkas popierėlius čežina… Ir dar vienas pastebėjimas – į kai kuriuos renginius turėtų būti draudžiama eiti mažamečiams vaikams. Vaikams yra jiems skirti renginiai, ir tegul tėveliai ten juos vedasi. O atėjus į rimtą koncertą girdėti spiegiančius ar verkiančius vaikus – nelabai malonu… Bet tai jau kultūros dalykai…
