Europos aplinkos agentūros (EAA) skelbia, kad europiečiai perka ir išmeta daugiau drabužių, avalynės ir kitų tekstilės gaminių nei bet kada anksčiau. Pabrėžiama, kad politikos formuotojai, pramonės atstovai ir vartotojai turėtų reaguoti į greitosios mados tendencijas ir gaminti bei vartoti geresnės kokybės, ilgaamžiškesnius tekstilės gaminius, kurie kuo ilgiau tarnautų, juos būtų galima pakartotinai naudoti, taisyti ir perdirbti.
Ataskaitos duomenys rodo, kad 2022 metais vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, tuo tarpu 2019 metų duomenimis – 17 kg,
Pažymima, kad greitosios mados augimą lemia padidėjęs patogus ir greitas apsipirkimas internetu, mažos sintetinės tekstilės gamybos sąnaudos ir ypač mažos tekstilės gaminių kainos.
ES tekstilės gaminių gamybos ir vartojimo keliamas spaudimas aplinkai ir klimatui išlieka didelis. Europos aplinkos agentūros duomenimis iš 12 Europos namų ūkių vartojimo kategorijų, tokių kaip maistas, judumas, būstas, sveikata ir švietimas, tekstilės vartojimas yra vidutiniškai penktoje vietoje pagal poveikį aplinkai ir klimatui. EAA šį poveikį vertino pagal žaliavų naudojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo, vandens ir žemės naudojimo rodiklius.
Tekstilės gamyba ir vartojimas taip pat prisideda prie kitokio spaudimo aplinkai, įskaitant oro taršą, cheminių medžiagų naudojimą ir taršą, mikroplastiko taršą, atsirandančią gaminant, naudojant ir skalbiant tekstilės gaminius, taip pat spaudimą, atsirandantį tvarkant tekstilės gaminius, kurie galiausiai tampa atliekomis.
2022 m. ES valstybėse narėse susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 16 kg vienam asmeniui. Nuo 2016 m. bendras susidarančių tekstilės atliekų kiekis išliko palyginti stabilus.
Vidutinis tekstilės atliekų surinkimo ES rodiklis nuo 2016 m. padidėjo 4,3%, tačiau apskritai šių atliekų vis dar surenkama mažai. 2022 m. 85% visų namų ūkiuose susidarančių tekstilės atliekų nebuvo surenkamos atskirai ir vietoj to atsidūrė kaip mišrios buitinės atliekos, kurios patekdavo į sąvartynus arba buvo deginamos, o iš jų negalėjo būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos.
Europoje į sąvartynus šalinamų tekstilės atliekų kiekis ir dalis sumažėjo nuo 21% 2010 m. iki 12% 2022 m. Deginimui (su energijos panaudojimu ir be jo) siunčiamų tekstilės gaminių kiekis Europoje padidėjo nuo 10% 2010 m. iki 14% 2022 m.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė ~50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš šio kiekio ~40 tūkst. t (78%) su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į MBA įrenginius, iš kurių maždaug 90% toliau keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi, tikėtina, kaip netinkama deginimui – į sąvartynus.
Mišrių komunalinių atliekų sudėtyje tekstilės dalis per paskutinius penkerius metus beveik nekinta ir vidutiniškai sudaro apie 6-7%. Vis dėl to ši procentinė dalis labai skiriasi tarp savivaldybių ir svyruoja nuo 3 iki 15%. Viena pagrindinių priežasčių – skirtingas tekstilės atliekų surinkimo sistemos išplėtojimas konkrečioje savivaldybėje. Tarkim, Vilniaus mieste, kuriame tekstilės atliekų surinkimo sistema išvystyta (konteineriai tekstilės atliekoms, nemokamas atliekų, įskaitant tekstilės atliekas, išvežimas iš namų ir t.t.), tekstilės atliekos mišriose komunalinėse atliekose tesudaro kiek daugiau nei 3%.
Lietuvoje ~22% tekstilės yra surenkama atskirai. Po išrūšiavimo 88% drabužių ir 32% kitų tekstilės gaminių atliekų keliauja į pakartotinį naudojimą, o likusi dalis – į atliekų deginimo įrenginius (apie 90%) arba sąvartynus (apie 10%).
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
