Ciesių senamiestyje restoranas, kuriame lankėsi Michellin vertintojai.
Dėl jūros pakrantės ilgio Latvijos vidaus turizmas turi kitokią specifiką nei Lietuvos. Daugiau nei 500 km jūros kranto dviem milijonams Latvijos gyventojų. Net mūsiškės Palangos latviškas analogas Jūrmala yra latviškai ilga ir nepergrūsta. Latvijos pajūrio kurortai – kaip jų kaimo vienkiemiai, kuriuose gyvybė pasitaiko tik kur ne kur.
Cėsys – už Anykščius kiek didesnis miestelis Latvijos viduryje. Gyvas miestas ir vasarą, ir žiemą, ne latviškai gyvas. Cėsių apylinkėse keli kalnų slidinėjimo centrai, tarp jų ir garsiausias Latvijoje Žagarkalnis, todėl žmonių Cėsyse būna ir žiemomis.
Įdomiausia Gaujos nacionalinio parko pilis
Cėsys turi aiškiai išreikštą senamiestį, kurio planas išlikęs nuo viduramžių. Išsaugoti senieji pastatai su raudonais čerpių stogais, uždarais kiemeliais ir atnaujintais namų fasadais. Tokiame senamiestyje, jeigu viena šalia kitos veikia bent kelios lauko kavinės, atrodo, kad mieste daug žmonių, jame juntamas judesys.
Ankstesniame tekste rašėmė, kad Siguldoje ir šalia Siguldos stūkso trijų viduramžių pilių griuvėsiai. Cėsys turi savo viduramžių pilį, kurią XIII amžiuje pastatė Livonijos ordinas. Cėsių pilis įdomiausia, geriausiai įveiklinta iš visų Gaujos nacionalinio parko pilių – pilies menėse veikia interaktyvios parodos, o naujojoje Cėsių pilyje, kuri yra to paties muziejinio komplekso dalis, įrengtos muziejinės ekspozicijos. Šalia pilies išlikęs parkas su tvenkiniais.
Netoli pilies yra Šv. Jono bažnyčia, taip pat pastatyta XIII amžiuje. Ji buvo didžiausia bažnyčia Vidžemėje. Iki šių laikų bažnyčia buvo kelis kartus perstatyta. Bažnyčioje galima apžiūrėti Livonijos ordino magistrų antkapių plokštes ir pasiklausyti vargonų.
Tarp lankytinų objektų – ir restoranas
Latviai alaus pavadinimams neskiria daug dėmesio – dažnai kur alus gaminamas, toks jo ir pavadinimas. Parduotuvėje, prie alaus lentynos, gali mokytis Latvijos geografijos: Bauska, Tervetė, Madona, Valmiermuiža… Valmiermuiža ne šiaip Valmieros alus, o Valmieros dvaro alus.
Cėsių alaus darykla – didžiausias Latvijos alaus gamintojas ir svarbus miesto darbdavys. Viena iš Cėsyse siūlomų atrakcijų – ekskursija gamykloje ir alaus degustacija.
Latviai didžiuojasi savo tautine simbolika – nemažai prekių nuo mineralinio vandens butelių iki papuošalų išmarginti tautiniais ar baltiškais raštais.
Beje, vienoje iš internetinių svetainių, trečiuoju prioritetu, ką verta nuveikti Cėsyse, nurodomas restoranas „Zala Zale“. Jį lenkia tik pilis ir bažnyčia. Apgriuvusio namo senamiesčio namo kieme įsikūrusi „Zala Zale“ maitina tik bulvytėmis ir burgeriais, bet vieta, atmosfera ir maisto kokybė tikrai nepriekaištinga.
Cėsių restoranai „H. E. Vanadzinš“ ir „Kest“ įtraukti į „Michelin“ gido sąrašą.
Investavo į koncertų rūmus
Kaip ir žiemos sporte, taip ir muzikoje Latvija akivaizdžiai pranoksta Lietuvą. Niekas Lietuvoje nėra pasiekęs Raimundo Paulo, Laimos Vaikulės ir „Brainstorme“ lygmens. Keturiuose Latvijos miestuose: Liepojoje, Venspilyje, Rezeknėje ir Cėsyse – pastatyti modernūs koncertų rūmai.
Liepoja – apie 80 tūkst. gyventojų turintis uostamiestis, bet Venspilis ir Rezeknė yra Utenos dydžio miestai. Kelis kartus lankėmės Rezeknės „Gors“ koncertų centre. Rusiškoje Rezeknėje savo pasirodymus mielai rengia Rusijoje užsienio agentais paskelbti Andrejus Makarevičius, Semionas Slepakovas, Maksimas Galkinas, Borisas Grebenščikovas ir kt.
Cėsyse žiūrėjome suomių pantomimos grupės spektaklį. 800 vietų koncertų salė, kaip jau minėjome, ne ką už Anykščius didesniame miestelyje, vidurvasaryje, buvo artipilnė.
Panašu, kad moderniosios koncertų salės yra labai universalios, nes jose vyksta ir Latvijos operos teatro, ir simfoninio orkestro pasirodymai.
Cėsių koncertų salė pastatyta 2014 metais. Tiksliau, net ne koncertų salė, o visas menų kompleksas. Jis pastatytas pagal latvių architekto Jurio Progos projektą, rekonstravus prieš šimtmetį statytą miesto kurhauzą. Naująjį kompleksą sudaro 800 vietų didžioji salė, kamerinė ir vargonų, kino ir parodų salės. Čia veikia ir Muzikos mokykla bei Vidžemės kamerinis orkestras. Kompleksas kainavo beveik 14 mln. eurų.
Panašiu laiku baigtos ir Rezeknės „Gors“ komplekso statybos. Jame yra 1000 vietų didžioji ir 220 vietų mažoji salės. Šio projekto kaina – 22,2 mln. eurų.
Nežinome ar Cėsys, Sigulda, o galbūt ir netoli šių miestų esanti Valmiera dėl turistų tarpusavyje nekonkuruoja. Gal šių miestų valdžios triukšmauja ir įrodinėja, kas yra Latvijos turizmo bamba, tačiau atvykėliui Gaujos nacionalinio parko objektai yra vienas kitą papildantys, vienas kitam pridėtinę vertę kuriantys. Iš Lietuvos į koncertą Cėsyse vargu ar vyksi be nakvynės, o pasilikęs, tikėtina, prasuksi ir pro Siguldos pilis. Suformuotas savotiškas turizmo, laisvalaikio ir kultūros klasteris, kuriame gali rasti ką veikti bent kelias dienas.
