Buvęs Turizmo ir ekskursijų biuro vadovas Romas KUTKA.
Anykščiai šiemet susidūrė su didžiuliu turistų srautu, kai pastačius Lajų taką per savaitgalį atvykdavo po kelis tūkstančius žmonių. Reiktų prisiminti, kad Anykščiai jau sovietiniais laikais buvo vienas iš lankomiausių Lietuvos miestelių, čia atvykdavo paviešėti grupės iš visos „plačiosios tėvynės“. Turistais Anykščiuose sovietmečiu rūpinosi Turizmo ir ekskursijų biuras, kuriam vadovavo Romas KUTKA, dabar anykštėnams žinomas kaip užimantis Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas. Jo teigimu, anų laikų turizmas buvo kitoks, o dažnas turistas nevengdavo priminti, kaip mus „išvadavo“.
-Jūs vadovavote Turizmo ir ekskursijų biurui iki jo uždarymo, taigi, žinote ir patyrėte, koks buvo tarybinių piliečių turizmas.
– Turiu pasakyti, kad tarybiniais metais turizmas Anykščiuose klestėjo, biurui sekėsi puikiai. Sulaukdavome labai daug atvykstančių grupių iš visos Tarybų Sąjungos. Daugiausiai važiuodavo žmonės iš Maskvos, Leningrado, Vidurinės Azijos, Gruzijos, Armėnijos – iš kur mes tik grupių nesulaukdavom. Prisimenu, kaip reikėdavo vargti, kol jas apgyvendindavom. Dalį žmonių tekdavo ir į Utenas ar Jonavą vežti nakvynei. Populiaru buvo ir Anykščiuose apgyvendinti žmones pas privačius asmenis.
– O ar būdavo turistų iš „tikro“ užsienio?
– Paskutiniais metais į Anykščius, kai jau atsidarė sienos, galėjo atvažiuoti ir lenkai. Žinoma, vizas reikėdavo susitvarkyti, bet atvažiuoti jau galėdavo.
– Tarybiniais laikais visos gyvenimo sritys turėdavo būti daugiau ar mažiau ideologizuojamos, kad tarnautų Komunistų partijai. Ar teko patirti tai?
– Pasakyčiau, kad nelabai jausdavosi. Vieninteliu atveju ideologizavimą patirdavome, kai reikėdavo ruošti grupes vykti į užsienį. Tada skaitydavo paskaitas, kad turime būti tarybiniais patriotais, nesvarbu, kad kišenės kiauros, bet vis tiek patriotais.
– Būdavo kalbama, kad kiekvienoje grupėje būtinai būdavo KGB agentų?
– Taip būdavo kalbama, bet sunku būdavo nustatyti, kuris čia agentas, nes grupės būdavo iš skirtingose vietovėse gyvenančių žmonių sudarytos. Aišku, kad vykstančių į užsienį, ypač į vadinamąsias kapitalistines šalis, biografijos būdavo patikrinamos prieš vykimą. Matyt, agentai saugodavo, kad kas nepabėgtų kelionės metu, ko nors nepardavinėtų ar ko nereikia neparsivežtų iš Vakarų.
– O kas skaitydavo instruktažą prieš keliones į užsienį?
– Mūsų biuras priklausė respublikiniam biurui, jis ir organizuodavo keliones, o kas skaitydavo instruktažus, atvirai sakant, nelabai ir žinau, kas ir iš kur tie žmonės buvo.
– Ar nereikėdavo turistų grupėms pateikti kokios specialios informacijos?
– Anykščiuose gidai daugiausiai buvo mokytojai, jie turėdavo savo programas. Aišku, dirbant su grupėmis žmonėms kildavo įvairių klausimų, tačiau, matyt, gidai jausdavo, ką ir su kuo šnekėti, nesu gavęs pastabų dėl gidų netinkamo darbo. Kitas dalykas, kad tarybiniais laikais viena galėjo būti parašyta popieriuose, kita pasakojama.
– Ar turistai domėjosi kultūriniais objektais?
– Kai kurios grupės iš Maskvos ir Leningrado tiesiai sakydavo, kad neįdomūs mums jūsų rašytojai, vežkit mus į Gariūnus.
– Ką prisimintumėt iš tų laikų?
– Skiriamasis bruožas atvykstančių iš Rusijos buvo tas, kad praktiškai kiekvienoje grupėje būdavo kažkoks pilietis, apsikarstęs ordinais, kuris vis pasakodavo, kaip mus „išvadavo“ ir duodavo suprasti, kad amžinai už tai turim būti dėkingi.
-Turite daug patirties turizmo srityje, sakykite, ar skiriasi dabartinis turizmas Anykščiuose, palyginus su tarybiniais metais?
-Visiškai skiriasi. Tada žmonėms buvo lengviau keliauti, nes organizuodavo darbovietės, dalį kelionių apmokėdavo profsąjungos. O dabar turizmas daugiau individualus, bet ir galimybės visai kitos.
-Ačiū už pokalbį.
