Jau kelios dienos populiariausias klausimas: „Ar tikrai?“
Tikrai. „Respublikos“ dienraštis užsidaro.
Tik ne dėl finansinių priežasčių…
Lietuvos leidėjai spausdintą žodį seniai dotuoja. Pinigai už prenumeratą atitenka paštui (ar kažkokiam „Paypostui“). Mainais už tai laikraščiai išnešiojami 10-11 valandą ar net po pietų. Nors daugumai darbas prasideda anksti ryte. Yra net tokių rajonų, kur prenumeratorius paštininkai aplanko tik kartą per savaitę: atneša visą krūvą, sugrūda į pašto dėžutes, o po to viešai konstatuojamas faktas: Lietuva nebeskaito. Žmonės – ne kiaulės. Negalima jiems išversti panosėn pasenusios informacijos jovalą, o po to stebėtis, kad neskaito. Pusė pajamų už leidinių pardavimą atitenka suomiams, kurie monopolizavę lietuviškus spaudos kioskus. Pagrindiniai reklamos pinigai priklauso skandinavams, kurie jau supirkę didžiąją dalį žiniasklaidos ir reklamos kompanijų. Natūralu, kad skandinaviški bankai, omniteliai, telekomai, bitės ir kitos užsienio kompanijos remti vietinių nesuinteresuotos. Kam? Kad lotų ant saviškių plėšikiškų skandinaviškų bankų? Ar matėte bent vieną kritišką žinutę jų adresu „15 min“, „Delfi“, „Verslo žiniose“, BNS ar kitoje svetimšalių užvaldytoje žiniasklaidoje? Užtat reklamos ten – sočiai.
Valdžia bibliotekoms, skaitykloms, mokykloms spausdintų leidinių užsakyti nebeišgali. Vėl kalta neskaitanti visuomenė, kuri viešose įstaigose nebeturi ką skaityti?Todėl vaikučių psichiatro vadovaujamos komisijos sprendimas pritaikyti finansines sankcijas „Respublikai“ nebuvo lemtingas. Jo pasekmės neženklios: kažkoks papildomas milijonas iš leidėjų kišenės. Kišenės, kuri ir taip dotavo kaimo bibliotekas, mokyklas, o kažkada net legendinį „Žalgirį“. Mus pritrenkė faktas, kad milijoninė bauda skirta už tai, kad drįsom suabejoti Anglijos plėšikų apetitu užgrobtame „Snoro“ banke. Etikos komisijai labai nepatiko, kad, prieš kritikuodami poną Kuperį, žurnalistai jo neatsiklausė: ar galima? Beje, su juo susisiekti „Respublika“ bandė. Ne kartą. Bet jis, didysis Londono specialistas, mums, vietos čiabuviams, buvo nepasiekiamas. Kaip šiuo metu prokurorams.Už neišklausytą antrąją pusę pakvaišusi iš baimės komisija mums skyrė milijoninę baudą. Tad „Respublikos“ misija tapo nebeįmanoma. Paprasčiausiai nebeturime atliekamo milijono, nes tuos, kuriuos turėjome, valdžia iš mūsų pavogė per „Snoro“ banką. Skolintis iš skandinaviškų bankų nematom prasmės, nes po kiekvieno vagies ar išsigimėlio aprašymo nesinori mokėti po milijoną. Negi Lietuvoje nieko nesukrėtė „Respublikoje“ ir „Lietuvos ryte“ pagarsinta istorija apie išgamą iš Danijos, kuris, brutaliai išprievartavęs šešias (o gal ir daugiau) lietuvaites, ne tik išsisuko nuo lietuviškos Temidės, bet ir panūdo prisiteisti iš demaskavusio laikraščio milijoną? Atėjūnai bankininkai, naftininkai, komisarai ir kitokie išsigimėliai jau vidury baltos dienos visaip prievartauja vietinius, o mūsų rinktai valdžiai dėl to nė kiek galvos neskauda.O gal mus valdo begalviai? Todėl nebėra kam ir dėl ko skaudėti… Lietuvai dabar tai nerūpi. Šiandien svarbiausias klausimas: už ką balsuoti?Atsakau: jeigu norite, kad jus nutautintų ilgai ir nuobodžiai – balsuokite už socialdemokratų Zigmą Balčytį, o jeigu norite ilgai nesikankinti – atiduokit savo balsus už konservatorių Dalią Grybauskaitę. Rinkitės, kol dar galit rinktis, kol dar šiokia tokia demokratija.Neatsitiktinai savo metinėje kalboje prezidentė vėl paskelbė karą oligarchams. Matyt, nenorėdama mirtinai išgąsdinti Rotšildų su Rokfeleriais, ji sąmoningai net kelis kartus akcentavo, kad kariaus tik su VIETOS oligarchais. Tarytum užsienio oligarchams VIETOS įstatymai negaliotų. Nebent užjūrio investitoriai į Lietuvą atvyksta su „atleidimo lapeliais“ nuo mokesčių, nuo Baudžiamojo kodekso, nuo antimonopolinio įstatymo, nuo Konstitucijos ir nuo pareigos saugoti dorovę ar gamtą. Panašiai kaip su „baltu bilietu“, kurį turėdamas asmuo už nieką neatsako, todėl gali elgtis, kaip nori.Tik nevietinis bankininkas, gaudamas milijardinį pelną, gali sumokėti tik kelis varganus tūkstančius VIETOS mokesčiams. Tik nevietinis naftos magnatas, gavęs milijoninę baudą, gali šantažuoti VIETOS valdžią, jog po to išmes šimtus darbuotojų į gatvę. Tik nevietinis bankroto administratorius, iššvaistęs ketvirtį milijardo, gali pasiųsti ant trijų raidžių VIETOS prokurorus ir ramiai iškeliauti į pensiją su aštuoniasdešimties tūkstančių renta „už konsultacijas“ per mėnesį.Kadangi garsiai tuo stebėtis jau nebeetiška, atskleisime paslaptį: VIETOS oligarchams Lietuvoje jau nebėra VIETOS. Todėl natūralus prezidentės noras VIETOS oligarchus padėti į VIETĄ. Beje, ne tik oligarchus, bet ir kitus VIETOS gyventojus, kurie bet kada gali tapti oligarchais netyčia. Pavyzdžiui: išlošę loterijoje… Še tau milijonas ir karas su prezidente. Ar ne todėl žmonės ir emigruoja svetur, kad yra tik VIETOS gyventojai? Nevertingi. Todėl jaučiasi niekam nereikalingi. Kaip čigonai be VIETOS.Kyla įtarimas, kad ES sutartyje yra įrašyta prievolė ne tik parduoti svetimiesiems žemę, bet ir išvalyti ją nuo VIETOS gyventojų.
P.S. Pabaigai noriu padėkoti visiems savo draugams ir bičiuliams (Ignui Staškevičiui ir Giedriui Bartusevičiui), kurie, išgirdę apie „Respublikos“ uždarymą, pasiūlė nesavanaudišką paramą. Dėkoju ir atsisakau. Man pagalbos nereikia. Gelbėkitės patys. Kas kaip galite.
