Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, būna, kad žmonės ateina į vaistinę prastai besijausdami, o pasiūlius pasimatuoti kraujospūdį paaiškėja, kad jis didesnis nei norma. „Todėl tikrai dažnai tenka rekomenduoti pacientams akyliau stebėti kraujospūdį ar kreiptis į šeimos gydytoją. Pakilęs kraujospūdis yra svarbus rizikos faktorius visoms širdies ir kraujagyslių ligoms, ilgainiui jis gali pradėti kenkti ir smegenims ar inkstams. Būtent todėl insultas ir infarktas yra labiausiai paplitusios ilgai negydyto padidėjusio kraujospūdžio pasekmės“, – perspėja vaistininkė.
Blogai ne tik per aukštas, bet ir per žemas
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienam žmogui būtina žinoti savo kraujospūdį bei tai, kad su amžiumi jis šiek tiek kinta. „Matuojant kraujospūdį iš tiesų stebimi du rodmenys: sistolinis, žinomas kaip „viršutinis“, ir diastolinis, žinomas kaip „apatinis“, kraujo spaudimas, taip pat ir pulso dažnis – širdies susitraukimų dažnis per minutę.
Vidutinis optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Atsižvelgiant į amžių šios ribos gali kisti, pavyzdžiui, 6-13 metų amžiaus vaikų optimalus kraujospūdis yra 105/70, o 60-64 metų amžiaus žmonėms normalus yra ir 134/87 siekiantis kraujospūdis. Pakilusiu kraujospūdžiu laikoma, kai sistolinis kraujospūdis yra lygus arba didesnis 135 mmHg, o diastolinis – 85 mmHg“, – sako R. Truncė.
Esant pakilusiam ar sumažėjusiam kraujo spaudimui, rekomenduojama jį matuoti ir stebėti maždaug savaitę, kasdien panašiu laiku ir sąlygomis. Rodmenims nekintant vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnio sveikatos ištyrimo ir galimo medikamentinio gydymo paskyrimo.
„Ne kartą praktikoje teko matyti kraujo spaudimo aparato rodomus didesnius nei 200 mmHg rodmenis. Tokiam pacientui pirmiausia visada pasiūlome pasėdėti, paklausiame, ar jis išgėrė vartojamus antihipertenzinius vaistus, kokius preparatus dar naudoja, kokius simptomus jaučia. Paciento būklei per 5-10 min. nepagerėjus, yra tekę kviesti ir greitąją medicinos pagalbą“, – pasakojo vaistininkė.
Nors sumažėjęs kraujo spaudimas yra retesnė būklė nei padidėjęs, nereikėtų į tai numoti ranka, nes dėl žemesnio kraujo spaudimo sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka. Apie žemesnį nei norma kraujospūdį leidžia įtarti tokie požymiai kaip mieguistumas, šaltos galūnės, galvos svaigimas, išbalęs veidas, alpimas, bendras nuovargis bei darbingumo sumažėjimas.
Kaip ir kuo matuoti kraujospūdį
Sergantiems hipertenzija vaistininkė pataria matuotis kraujospūdį mažiausiai kartą per dieną, o geriausiai – du kartus, ryte ir vakare. Matavimas du kartus leidžia tiksliau sekti, ar paskirtas gydymas efektyvus, ar kraujo spaudimas vartojant vaistus yra stabilus. Ryte kraujo spaudimą reikėtų matuoti prieš pusryčius ir vaistų vartojimą, vakare – prieš miegą ir vakarinės vaistų dozės vartojimą.
Ji sako, kad žmonėms dažnai atrodo, jog kraujospūdžio matavimui nesvarbūs šalutiniai faktoriai, tačiau tai nėra tiesa. „Jei norime, kad duomenys būtų tikslūs, negalima matuoti kraujospūdžio susijaudinus ar streso metu, taip pat po fizinio krūvio. Mažiausiai pusvalandį iki matavimo negalima gerti kavos, alkoholio ar rūkyti. Visi šie dalykai gali gerokai pakelti kraujospūdį, tad jo rodmenys bus netikslūs“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Labai svarbi, pasak R. Truncės ir pati matavimo technika. Visų pirma reikia atsisėsti patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremti į grindis. Jokiu būdu negalima laikyti kojų sukryžiavus ar sukėlus vieną ant kitos. Matavimo metu negalima kalbėti. Manžetę ant žasto reikia uždėti 2-3 cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygmenyje. Manžetės negalima užveržti per stipriai, tarp jos ir rankos turi laisvai tilpti pirštas. Taip pasiruošus ir porą minučių atsikvėpus galima pradėti matavimą. Kadangi kraujospūdis nuolat kita, rekomenduojama atlikti bent du matavimus iš eilės, tarp jų darant minutės pertrauką – taip galima išvesti tikslesnį vidurkį.
Kasdieniniam kraujospūdžio matavimui namuose siūloma rinktis žastinį kraujo spaudimo aparatą, nes jo tikslumas didžiausias. Šiuo metu jau yra aparatų, kurie pamatuoja kraujospūdį tris kartus iš eilės ir parodo tiksliausią vidurkį, taip pat išmanių aparatų, galinčių užfiksuoti artėjantį miokardo infarktą.
Dažnai pacientus sužavi ant riešo dedami aparatai, tačiau nuolatinei hipertenzijos kontrolei vaistininkė jų nerekomenduoja, nes jie labai jautrūs judesiui, todėl gauti tikslius rezultatus gan sudėtinga. Tokius aparatus galima turėti automobilyje ar darbe, kad pajutus kraujospūdžio padidėjimui ar sumažėjimui būdingus negalavimus būtų galima atlikti kontrolinius matavimus.
Kraujospūdį kelia druska
Jos teigimu, hipertenzija pagal priežastį yra skirstoma į pirminę ir antrinę. 90 proc. žmonių serga pirmine hipertenzija, kurios atsiradimo priežastis nėra aiški, o likę 10 proc. serga antrine hipertenzija, kurios priežastis – dažniausiai gretutinių ligų, tokių kaip hormoninių, neurologinių ar inkstų sutrikimų, išprovokuotas padidėjęs kraujo spaudimas.
Apie aukštą kraujospūdį paprastai praneša dažniausi jo simptomai: galvos svaigimas bei neretai skausmas, spaudimas pakaušyje ar smilkiniuose, dažnas šlapinimasis. Tačiau kartais žmogus gali ir nejausti jokių simptomų, o apie padidintą kraujospūdį sužinoti tik apsilankęs pas gydytoją.
Pasak vaistininkės, hipertenziją lengviausia kontroliuoti vartojant gydytojų paskirtus vaistinius preparatus, tačiau jį sureguliuoti galima ir kitais būdais. „Svarbus reguliarus ir saikingas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė – viršsvorio turintys žmonės paprastai visada skundžiasi padidintu kraujospūdžiu.
Ne mažiau svarbi ir mityba. Kraujospūdžio didėjimui įtaką gali daryti gausus druskos vartojimas, tad derėtų druska ir jos turinčiais prieskoniais patiekalus gardinti saikingai. Gali padėti kraujo spaudimą reguliuojančios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, krapų vaisių arbata“, – pataria R. Truncė.
