Rugsėjo 25-osios, praėjusio šeštadienio popietę, Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyko tradicinis respublikinis renginys- „Vaižgantinės”. Į rudens spalvomis išgražintą lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinę visus sukvietė renginio organizatoriai: Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys” ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius.
Rugsėjo 25-osios, praėjusio šeštadienio popietę, Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyko tradicinis respublikinis renginys- „Vaižgantinės”. Į rudens spalvomis išgražintą lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinę visus sukvietė renginio organizatoriai: Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys” ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius.
Besirenkančius pasitiko ant senųjų Malaišių kaimo pastatų sienų eksponuojamos dvi žurnalisto Vytauto Bagdono parengtos fotografijų parodos „Malaišiai, prabėgus…šimtmečiams” ir „Vaižganto premijų įteikimo Svėdasų krašte akimirkos”, vietinių gyventojų ir svečių laukė ką tik „Vaižgantinėms” specialiai išleistas laikraščio „Pragiedrulių žemė” numeris.
Saulutei smagiai šviečiant, šiurenant krintantiems medžių lapams, renginio dalyviams patogiai susėdus jaukioje aikštėje prie buvusios Tumų sodybvietės ir didžiulio akmens, Vaižganto „Juodžiaus kelmu” pavadinto, po Malaišius pasklido Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistės Ramunės Lapienytės skaitomo Mykolo Karčiausko Malaišiams skirto eilėraščio posmai:
„Gražus tas kraštas…Pašvenčiai,
Upelių apsemos miglotos
Ir garsas Lietuvos plačiai
Čia aidi lygumom kalvotom…”
Šiuo eilėraščiu, o taip pat Anykščių kultūros centro folklorinio ansamblio (vadovė Regina Stumburienė) sudainuota giesme iš garsiojo Antano Baranausko „Anykščių šilelio” prasidėjo prisiminimų ir apmąstymų valanda „Poetingas tai kraštas, pilnas giliausios senovės atminimų…”, skirta Malaišių 755-osioms metinėms ir žymiojo malaišiečio Juozo Tumo-Vaižganto atminimo pagerbimui.
Pasak renginio vedėjos „Valaukio” dainininkės Rasos Poškuvienės, labai simboliška, kad „Anykščių šilelis” nuskambėjo būtent Malaišiuose.
Prieš daugiau kaip 150 metų jaunas, dvidešimt ketverių metų studentas Antanas Baranauskas, parvažiavęs vasaros atostogų į Anykščius, savo tėvų klėtelėje per dvi vasaras sukūrė nuostabiausią himną Lietuvos gamtai- poemą „Anykščių šilelis”. Tuomet Malaišių kaimo valstiečių Barboros ir Anupro Tumų šeimoje dar nebuvo gimęs pats jauniausias sūnus Juozukas. Jis pasaulį išvydo po šios poemos sukūrimo praėjus dešimčiai metų, kai kūrinys jau buvo spausdinamas ir skaitomas. Vėliau, jau tapęs žinomu rašytoju, žurnalistu, kunigu, Juozas Tumas-Vaižgantas prisiminimuose rašys ir apie tai, jog jo tėvų- Malaišių kaimo šviesuolių- namus kartu su kita lietuviška spauda pasiekė ir poema „Anykščių šilelis”, be galo sužavėjusi paprastus sodiečius. Ir tuo metu, kai daugelis Lietuvos miestų ir miestelių net nebuvo įsikūrę, o jaunas poetas Antanas Baranauskas rašė poemą „Anykščių šilelis”, Malaišiai jau buvo sulaukę daugiau kaip 600 metų…
Dar pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus menanti labai sena sėlių vietovė- Malaišiai- šį rugsėjį sulaukė jau 755-ojo gimtadienio. Na, o „Vaižgantinių” šventės dalyviai tą popietę sulaukė paties…karaliaus Mindaugo. Su karūna rankoje, apsirėdęs istorinę Lietuvos praeitį menančiu rūbu prie mikrofono priėjo garsus aktorius Vytauto Didžiojo ordino kavalierius Tomas Vaisieta. Jo išraiškingai skaitomas tekstas priminė ir žilą senovę, ir gūdų sovietmetį, ir tautiečių kovą už Lietuvos nepriklausomybę bei dabarties valstybės problemas.
Kraštietis biologijos mokslų daktaras docentas Juozas Lapienis, kurio iniciatyva prieš penkerius metus buvo iškilmingai paminėtas Malaišių 750-asis gimtadienis ir ta proga sukurta meniška medžio skulptūra, o prieš trejetą metų kaimą papuošė originalus ąžuolinis kryžius, prisiminė šio krašto istoriją, čia gyvenusius malaišiečius. Veiklusis kraštietis kvietė visus Vaižganto kūrybos gerbėjus pamąstyti apie tai, ar nevertėtų šią gražią aikštę, kurioje vyksta „Vaižgantinės” papuošti Severiutės, Mykoliuko ir kitų Vaižganto aprašytų personažų medinėmis skulptūromis?
Kitas kraštietis technikos mokslų daktaras Gvidas Kazlauskas, vienas iš liepų alėjos, pasodintos Malaišiuose, minint Vaižganto 120-ąsias metines, pasidžiaugęs gražiai tvarkoma, prižiūrima rašytojo gimtine, Kunigiškių kaime veikiančiu muziejumi, supažindino su brandinama iniciatyva prie vešliai žaliuojančių liepų išrašyti su medelius sodinusių žmonių pavardėmis.
Po skambios dainos, atliktos Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Kupkėmis”, vadovaujamo Almos Pustovaitienės, plojimais buvo sutiktas kraštietis teatro, kino ir televizijos aktorius Ferdinandas Jakšys. Jis, be galo jautriai skaitydamas Vaižganto žodžius apie savo Tėviškę, net atsiklaupė ir pabučiavo Malaišių žemelę…
Renginio metu simboliškai buvo pagerbta vienintelė likusi etnografinio Malaišių kaimo nuolatinė gyventoja garbaus amžiaus senolė Elena Grižaitė, kuriai Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis užrišo tautinę juostą, o jaunoji kartą- gėlių…
Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas visiems linkėjo ieškoti gyvenime „deimančiukų”, gerumo, vilties, gėrio ženklų, vertingų minčių išsakė žinoma šalies etnologė Gražina Kadžytė, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Baura. Parlamentaras įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Padėką už Vaižganto muziejaus įkūrimą, daugelį metų puoselėjamą ir saugomą šio literatūros klasiko gimtinę, sėkmingą vadovavimą Vaižgantiečių klubui „Pragiedrulys” vienam iš „Vaižgantinių” organizatoriui Vytautui Bagdonui.
Tarp pasisakymų skambėjo nuotaikingos „Valaukio” ir „Kupkėmio” ansamblių atliekamos dainos, ir taip nepastebimai priartėjo antroji renginio dalis, kurios metu buvo įteiktos dvi tradicinės Vaižganto premijos.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius paskelbė naująjį- jau devintąjį respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureatą. Šį kartą dviejų kūrybinių šalies organizacijų- Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos- įsteigta Vaižganto premija atiteko kauniečiui žurnalistui ir rašytojui Juozui Kundrotui už 2008 metais leidyklos „Naujasis lankas” išleistą dokumentinį romaną „Įskelti titnagą” . Savo kolegos kūrybine sėkme džiaugdamasis Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities pirmininkas Vidas Mačiulis teigė, kad kažkada Svėdasus ir Kauną sujungė Juozas Tumas-Vaižgantas, o dabar sujungė ir naujasis Vaižganto premijos laureatas Juozas Kundrotas…
Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis paskelbė jau tradicine tapusios Vaižganto mažosios premijos „ Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui”, pernai įsteigtos Svėdasų seniūnijos, naująjį laureatą. Antruoju šios premijos laureatu tapo žurnalistas, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus muziejininkas, Vaižgantiečių klubo pirmininkas Vytautas Bagdonas.
Abiejų Vaižganto premijų laureatus sveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis ir kiti „Vaižgantinių” dalyviai, jiems svėdasiškiai uždėjo ąžuolo lapų vaikinus, įteikė gėlių puokštes, o Rokiškio rajono Tarybos narys ūkininkas Vytautas Šlikas tradiciškai įteikė naminės duonos kepalus.( Taip jis pagerbia Vaižganto premijos dalyvius kasmet…) Padėkos žodžius už pripažinimą, kūrybinių pastangų įvertinimą išsakė ir patys Vaižganto premijų laureatai.
Na, o „Vaižgantinių” organizatorių vardu seniūnas Valentinas Neniškis ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus renginių organizatorė Aldona Bagdonienė „Vaižgantinėms” artėjant prie pabaigos, atsidėkojo gerbiamiems artistams, folkloro ansambliams, nuolatiniams rėmėjams, aktyviausiems pagalbininkams, įteikdami žurnalisto Vytauto Bagdono parengtus fotografijų albumus „Nusilenkime Vaižganto Žemei…”
Po oficialiosios dalies visi dar turėjo progos apžiūrėti fotografijų parodas, pavaikštinėti po senąjį kaimą, pasigrožėti rudenėjančių Malaišių panorama, pabendrauti prie vaišių stalo po sodžiaus klevais.
Atsisveikinta iki kito rudens, iki kitų „Vaižgantinių”.
Informaciniu rėmėju buvo ir „Anykšta”.
