• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 30 sausio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Vasario ramybėje snaudžianti Žalioji

Raimondas GUOBIS
2017-04-15
Vietovės ir žmonės
0
Tikriausias Žaliosios kaimo patriarchas Stasys Šlepikas...
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Žali miškai, kadaise buvusi žaliomis durimis smuklė, žaliuoju vadintas tiltas per Šventąją, kryžkelė, geras malūnas, patogi vieta prekybai ir pramogoms, vieta patriotiškumui ir tėvynės meilei skleisti. Tarpukariu Žaliojoje (Svėdasų sen.) veikė ir išsilaikė kelios krautuvėlės, pašto agentūra, o pokariu –  mokykla, apylinkės centras, ambulatorija.
Žaliojoje 1923 m. suskaičiuota 11 kiemų su 52 gyventojais, prieš dešimtmetį gyveno 12, o dabar vos 4 žmonės telikę. Dabar Žalioji yra turizmo ir pramogų (jos siūlomos abiejuose upės krantuose) centras, kuriame yra tautos siekį gyventi laisvėje įprasminantis Nepriklausomybės paminklas iš 1928-ųjų.

Pasaulio naujienos – į malūną
ir karčemą

Pirmasis tiltas per Šventąją Žaliojoje buvo pastatytas dar XIX amžiuje pono Jaugelio, kuris buvo valdė Jononių dvarą.
Tai buvo ir ekonominis, ir kultūrinis postūmis, reikalingas darbas. Dažnai labai ištvinstančios ir ledų kaustomos upės krantus jungiantį tiltą administravo žydas, renkantis mokesčius. Taupieji šiltamečiu ieškodavo artimiausios brastos ir taip kelias vertingas kapeikas sutaupydavo. Žaliosios Smuklė buvusi jauki ir viliojanti… Pastatas didelis, erdvus, iš labai gerų eglinių rąstų, smiltynų tarpumiškių faktorija ties kryžkele, kurioje susibėga keliai nuo Vyžuonų, Užpalių, Anykščių, Debeikių, Svėdasų…
Malūnas užsiliko ilgėliau negu užeiga, buvo tiems laikams modernus ir galingas, matyt, pirmasis ant Šventosios vidurupio srovės pastatytas. Ne tik puikius miltus čia malė, kruopas gamindavo, bet dar ir vėlė milus bei pjovė lentas. O malūnininko namai buvo azartinių žaidimų mėgėjų pamėgta vieta. Mat Juozapas Rimkus neblogai kortuodavo ir beveik visuomet išlošdavo, taip ne tik malonumą, bet ir pinigų pelnydamas. Čia susitelkdavo ne tik iš lūpų šį lūpas perduodamos naujienos, bet ir spausdintos pasaulio žinios – mat pašto agentūroje apylinkės sodiečiai apsiimdavo savo prenumeruojamus laikraščius bei žurnalus.

Lietuvos Nepriklausomybės
paminklas ištvėrė sovietmetį

Juozapas Rimkus malūną nupirko. Pasakojama, kad iš Balio Karvelio, iš turtą paveldėjusio jaunuolio, kuriam tereikėjo pinigų, kad galėtų sklandymo mokykloje tobulėti. Rimkus gi ir žemes savo – visą Šaltinių valdą, čia prie pat Žaliosios į patį kamputį atsikėlė ir sodybą prie pat upės pasistatė. Tad palengva visi tiesiog primiršo, kad čia buvo Šaltiniai, ne Žalioji
J. Rimkus vertėsi puikiai, mat gerai tvarkėsi ne tik malūne, bet ir vis didėjančiose žemės valdose. Sūnus į mokslus leido – Jurgį išmokė girininku, Kazimierą – inžinieriumi, kuris tarpukariu buvo Lietuvos vandens kelių direktoriumi, vadovavo Turniškių hidroelektrinės ant Neries statyboms, o po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Amerikoje statė didžiulius tiltus, kaip kad Delavaro Memorialo.
Senasis J. Rimkus savo ūkį trečiajam sūnui Juozapui pavedęs, pats betono konstrukcijomis ir statybomis užsiėmė. Taip ir iškilo paminklas Lietuvos nepriklausomybei. Tvirtai sukrėstas. Trijų aukštų klasikinės koplyčios forma, nišos, kuriose įtaisė iš kažkokios senos bažnyčios, lyg iš Jononių, gautas medžio skulptūras. Nukryžiuotojo ir Šv. Petro, tarsi suvokdamas didžią tiesą, kad tik Dievas tokioms mažoms tautoms kaip lietuvių dovanoja laisvės dešimtmečius ir laimę gyventi savoje valstybėje.
Kaimo architektas sumūrijo iki šių dienų neišlikusių gretimo Šventupio kaimo vartų arką, o tėviškės Šaltinių kaimo kapinaites ne tik apjuosė betono tvora su arkiniais vartais, bet ir koplytėlę pastatė, rūsiuose sau ir giminei kapavietes pasiruošė. Deja, sovietams užgrobus Lietuvą garbingas senolis buvo išgabentas į Sibirą, greitai mirė, ir tenai šaltuose tyruose jo kaulai amžiams dūlėti pasiliko.
Komunistams tereikėjo nuplėšti nuo paminklo mūsų valstybės herbą, užrašą, bylojantį, kad šis koplytstulpis yra pašvęstas Lietuvos nepriklausomybei, ir statinys tarsi nebekliuvo.. Skulptūros prieš pat atgimimą buvo išgabentos į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Kuomet Lietuva jau užtikrintai artėjo prie nepriklausomybės aušros, kuomet pirmą kartą be jokių trukdymų šventėme Vasario 16-ąją, rūpinantis rajono valdžiai skulptūras susigrąžino, Jonas Tvardauskas padarė jų kopijas, kurios vėl papuošė koplytėles.

Rimkai pargrįžo…

Pokariu įsikūrusi Žaliosios mokykla susikraustė į Rimkų namus. Pirmiausia pradinė, gausiai vaikų į ją susirinkdavo, o vėliau išaugo į aštuonmetę, dar ir Jurgio Rimkaus namus užėmė. Dar vėliau, kai ten priestatą iš baltų plytų sumūrijo, viskas tilpdavo šiame name. Net iki 140-ies smagių pašvenčių vaikučių subėgdavo kiekvieną rytą, mokėsi, lavinosi, auklėjami ir šviečiami tuomet vyravusių idėjų dvasioje buvo. Sportavo, žaidė, išdykavo, po to į platesnį pasaulį išeidavo.
Staiga pasikeitęs pasaulis, kuriame neliko vietos nei gausioms kaimo vaikų kartoms, nei kaimo mokykloms, gyvenimas pasidarė ir laisvas, bet kartu ir proziškas, ir dažnai varginančiai neįdomus.
Rimkai vėl pargrįžo. Vėl vasaroja, vėl čia jau kelinta karta Šventosios pakrančių dvasia mėgaujasi.

„Romuvos parkas“ atsigauna

Nūnai yra kaime kaimo turizmo bei pramogų sodyba „Romuvos parkas“, dabar „Lašų duonos“ savininkams priklausanti. Prie pat tilto gyvena nedidukė liekna ir vikri moteriškė Vida Tamulevičienė.
Visai šalia minėtojo nepriklausomybės baltastulpio gyvena nuo seno Stasys Šlepikas. Visai plačiai apylinkei pažįstamas žmogus, daug metų buvęs kino operatoriumi. Važinėdavęs po kaimų kultūros namus ir rodęs kiną, filmus apie karą, apie meilę… Vaikai suaugę išlakiojo, jis našlavęs, kol pasikvietęs draugėn gyventi Laimą Miškinienę. Ši iš Jononių kilusi skardžiabalsė jau daug metų gyvena Žaliojoje. Istoriškiausia asmenybė – Marytė Šablevičienė. Į devintą dešimtį smagiai įsiritusi moteriškė, dirbo geografijos mokytoja, buvo aštuonmetės mokyklos labai valdinga direktore. Metodika buvo pagrįsta griežtumu, kuris, kaip dabar pagalvoju, labai tiko mums. Pipirų mums gerai kliūdavo, juk ir žodžiais vanodavo, ir į kampą statydavo, ir iš pamokų lauk varydavo, ir tėvus atsivesti liepdavo, tik į kailį nekrėsdavo. Nelengva būdavo įprasti prie Svėdasų vidurinėje vyravusio „švelnaus klimato“.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Didįjį Šeštadienį – atnaujinamas Krikšto sakramentas

Panašūs straipsniai

Auksinių rankų autoserviso savininką Audrių Šiukščių skriaudė ir valdžia, ir vagys.

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui

2018-07-22
6

Išskirtinai gražioje, kalvotoje vietovėje prie Rubikių ir Mušiejaus ežerų įsikūręs Skiemonių seniūnijos Mačionių kaimas, sovietmečiu tapęs centrine Marytės Melnikaitės kolūkio...

Mikieriai ir nuostabusis Leika

2018-07-05
2

Mikieriai, kaimas Šimonių girios proskynoje. Nuo seno priklausė Svėdasų parapijai, XIX amžiaus viduryje čia buvę sodybų su gyventojais, tarpukariu priaugo...

Kunigas altarista Sigitas Uždavinys sako, kad jeigu turėtų jėgų, miestelyje tikrai suburtų ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių chorą. Būtų renginių ir vaikams. „Jeigu nuoširdžiai dirbi, visada rasi kelią į žmonių širdis. Tačiau, jeigu tik prabangios mašinos galvoje, tada tik apie tuštėjančią bažnyčią galima kalbėti...“ – sakė kunigas.

Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę

2018-06-09
2

„Nebėra Skiemonyse nei mokyklos, nei ambulatorijos, miestelį „puošia“ ir keli apgailėtinos būklės pastatai, tačiau tuščių namų praktiškai nėra. Smagu dėl...

Balandžio 30 – ąją 84 – ąjį gimtadienį švęsiantis Bronius Karvelis pasikasa pastarnokų ir sako, kad juos valgyti  sveika.

Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių

2018-05-26
0

Retas toks nedidelis kaimas kaip Klevėnai galėtų pasigirti tokia gausa iš čia į plačius gyvenimo vandenis išplaukusių žmonių: pedagogas, rašytojas...

Anykšta TV:

Naujienos

Meistras į namus – pasirinkite teisingai
Pirmadienio naktį Kavarsko seniūnijoje – neįprastas įvykis (papildytas)
Degė ūkinis pastatas
Akys ilgam užkliuvo už vitrinų grožybių
Apie paranormalius reiškinius savivaldoje
Savaitgalio diskusija: Kaip leidžiate savaitgalius?

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Sausio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Akcijos metu bus siekiama surinkti lėšų oro erdvės stebėjimo sistemoms Ukrainai
Pusė šalies gyventojų sumažino elektros suvartojimą
Lietuvoje bus paminėta Holokausto aukų atminimo diena
VERT ragina žmones peržiūrėti sutartis su elektros tiekėjais ir taip taupyti
VRK įpareigota pervarstyti sprendimą dėl Žaliųjų partijos politikų pašalinimo iš rinkimų
Kremlius: Vakarų sprendimas dėl tankų Ukrainai reiškia tiesioginį įsitraukimą į konfliktą

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar geriate kavą?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara gruodis

Jara gruodis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In