• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Vedantis per skausmo pelkes

Raimondas Guobis
2020-11-24
Gyvieji Anykščiai
0
Jonas Kadžionis – Bėda susirūpinęs: ar pavyks parašyti atsiminimų knygos „Per skausmo pelkes“ tęsinį. Autoriaus nuotr.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Mano rankose vėl nauja  knyga – gerai pažįstamo žmogaus, legendinio Algimanto apygardos partizano Jono Kadžionio  – Bėdos atsiminimai „Per skausmo pelkes”.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vos 300 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje su pridėta autoriaus kalbų kompaktine plokštele autorius atvirai, kartais net naiviai, nieko nenutylėdamas, pasakoja apie savo gyvenimą nuo pat vaikystės, aprašo įvykius, priežastis, kodėl daugybė jaunų vyrų pasirinko ne nuolankią, baimingą vergo būtį.

 

Knygos pradžioje didžiu tikėjimu pasižymintis ir nuolat tai pabrėžiantis J. Kadžionis teigia, kad šiuos atsiminimus rašyti pradeda paprašęs Dangaus pagalbos 2001 metų gruodžio 8 – ąją, Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo šventėje. Vaizdingai aprašo gimtojo Piktagalio kaimo aplinką, mini daugybę vietovadžių – Pienios upelis, Beržytė, Klebelis, Piliakalnis, Paravelys, Lyčgalys, Balnapėlis, Stuburytė, Unšvalkis, Linmarka…
Poetiškai apylinkes aprašęs, pradeda pasakoti jau daugiau nei devyniasdešimt metų besitęsiančią savo gyvenimo istoriją. Augo gausioje šeimoje, linksmai ir palaimingai. Nors daug ko trūko, bet viltinga prigimtis nugalėdavo visus nepriteklius. Mokyklon eidavo dalydamiesi su seserimi pirštinių pora – viena ranka pirštinėta, o antra – šildoma užantyje. Gerai mokęsis, nors kartais ir į pamokas pavėluodavo, išdykaudavo, tačiau ketvirto skyriaus baigimo egzaminus išlaikė vien penketais. Mokytojas dviračiu atvažiavo pas tėvus prašyti, kad tokį gabų vaiką būtinai leistų į aukštesnius mokslus. O pirmūnas  tiesiog drebėjo bijodamas, kad taip nenutiktų – mokytis tingėjo. Žinoma, pasiliko namie, nes pinigų mokslams tėvai neturėjo. Tikriausias išganymas buvo Lietuvos kariuomenėje tarnaujančio brolio Petro namiškiams užprenumeruotas žurnalas „Karys”.
Prasidėjo pokaris,  palengva artėjo pilnametystė. Gyvenimas bėgo tėvų ūkyje, nešdamas tapsmo bernu nuotykius:  pirmosios meilės buvo naivios, nuoširdžios, žeidžiančios – Anelė, Aliūnė, Danutė, Valiūnė… Broliai išėję partizanų keliu: Karolis žūsta didžiajame Juodgirio mūšyje, palaidojamas sodyboje, pastatomas kryžius. Gražiai knygos autorius rašo apie partizanus, panašiai taip, kaip ir daugelyje minėjimų, kuomet veteranui J. Kadžioniui – Bėdai būdavo suteikiamas žodis.
„Žmonės partizanus labai mylėjo ir gerbė. Jiems atiduodavo geresnį kąsnį, atskleisdavo visas paslaptis. Motinos sakydavo: „Mūsų dukterys tekės tik už partizanų. Žmonės aukojo save ir visą šeimą:  leisdavo savo namuose įrengti partizanų bunkerius. Kaimo jaunimas dainuodavo tik partizanų dainas, nors už jas grėsė Sibiras, iš kurio dar niekas nebuvo grįžęs. Žodis „partizanas” turėjo magišką galią. Jis ištraukdavo mylimąjį iš mylimosios glėbio ir priešingai – vesdavo per pavojus ten, kur prireikdavo, net į pačią mirtį…”
Bandė registruotis, bandė vėl gyventi, tačiau nesiliaujantys persekiojimai vertė   pasitraukti pas partizanus jau po to, kai sovietai ištrėmė šeimą. Stovyklavietė Papartynės miške, į svečius atėję Šimonių girios partizanai, tarp kurių  buvęs Albinas Milčiukas – Tigras ir pats Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Montė. Sovietinių kareivių ir skrebų siautimas, kautynės, kurių metu partizanams pavyko išsiveržti iš apsupties. Padėtis buvusi tokia beviltiška, kad vyrai buvo pasirengę geriau nusišauti nei patekti į priešų nelaisvę. Gelbėjo vado Montės patyrimas ir greitašaudis čekiškas kulkosvaidis BZ.
Bendražygių gretos retėjo: 1949 m. rudenį žuvus daugumai kovotojų, Algimanto apygardos nebeliko. J. Kadžionis tuo metu sutiko panašaus likimo moterį – Malviną Gedžiūnaitę,  kuriai teko rinktis –  arba kalėjimas, arba gyvenimas partizanų būryje. Meilė ir likimas. Kadangi nebuvo galimybių susituokti bažnyčioje, prisiekti dalyvaujant kunigui, jų jungtuvės įvyko  abiem stojus  Viešpaties akivaizdon, o priesaiką patvirtino bučiniu –  savotišku antspaudu, lūpom palietę  mažytį kryželį. Jaunavedžių kelias –  tikriausia evangelinė persekiojamųjų klajonė. Vis pasisekdavo surasti prieglobstį, pagyventi jaujoje ar klojimų prėsluose bei ant tvartų įrengtose slėptuvėse ir, paklūstant įbaimintų žmonių prašymams, traukti toliau. Įspūdingas pirmųjų povestuvinių dienų aprašymas, kuomet pora glaudėsi dobilų prėsle. Poetiškasis J. Kadžionis tą prieglobstį, meilės namus pavadino „dobilų rūmais”. Pavykus surasti patikimų rėmėjų, išsikasė požeminę slėptuvę drėgname miške, netoli Dabužių. Tame Pušynėlio bunkeryje 1950 m. gruodžio 22 d., prieš pat Kalėdas, gimė  jų sūnus Antanas. Po žeme kūdikis negalėjo gyventi, todėl  jis buvo perduotas auginti patikimiems žmonėms.
Ko gero, knygoje trūksta nuotykių, veiksmo, net gilesnių pamąstymų, juk jų tiek suteikė Juozo Lukšos – Daumanto „Partizanai”, Liongino Baliukevičiaus – Dzūko ar A. Milčiuko – Tigro  dienoraščiai. Ypač tekstas iškrenta iš ritmo, kuomet autorius pasakoja savo būsenas, kurias patirdavo vis nusivildamas jaunatviška meile. Tie išgyvenimai liejasi ir ilgais eilėraščiais. Mat J. Kadžionis partizanavo pačiu slogiausiu metu, kuomet pasiliko tik keletas partizanų, o jų aktyvi veikla buvo labai ribota ar net neįmanoma. J. Kadžionis tiesiog slapstėsi ir ieškojo, kur ir kaip prasimaitinti ar ilgesniam laikui prisiglausti. Bet toje istorijoje didis herojiškumas. Nuolat pasakojimą lydi mintis: nusišauti ar pasiduoti. Norisi gyventi, norisi būti laisvam…
Trileris baigiasi tūnojimu bunkeryje.  Kas toliau, kokia perspektyva? Tokia pirmosios dalies pabaiga, žadinanti antrosios dalies laukimą. Kada bus antroji knyga? Dar nežinia.  Ar pavyks partizaninio pasaulio mohikanui ją parašyti? O gal kas nors padės? Reikėtų pagelbėti – juk antroji knyga galėtų gimti ir padedant bendraautoriui.
Sulaukti aprašytos suėmimo dramos, pirmųjų nelaisvės mėnesių, žinios, kad nuteistas kalėti pusei amžiaus – 25 metams. Jausmo, kuomet dieną naktį riedančiais traukinais, krovininiuose vagonuose kartu su likimo bičiuliais buvo išgabentas į sovietinės imperijos Tolimuosius Rytus. Į tą „Gulagų archipelagą”.
Bylojo apie neįtikėtiną patirtį statant Omske naftos perdirbino įmonę, kur  dirbantiems kaliniams mokėjo pinigais. Stebuklingai gerai mokėjo, net premijas skyrė, mat darbas buvęs labai skubus.  Lagerių parduotuvėje buvo visko, tik degtinės ne. Jos atgabendavo į teritoriją nuolat įvažiuojantys  vairuotojai . Būdavo smagiai pageriančių. Tačiau bausmių nesusilaukdavo. Izoliatoriuje palaiko girtą ir ryte varo darban. Gyvenimą sovietiniuose lageriuose sunku įsivaizduoti. Po sukilimų būdavo bylų peržiūrėjimai, visų juk neiššaudys, paleido didelę dalį kalinių. Tačiau „Bėda” malonės neprašė. Tai, pasak buvusio partizano, būtų buvęs nusižeminimas, savo principų išsižadėjimas.
Omske praleido 1955 – 1958 metus. Po to kalėjo Irkutske.  Ten jį išnaudojo miško darbuose ir statybose. Dar kita vietelė – Mordovija, ten siuvo pirštines. Paskutiniai 6 nelaisvės metai praslinko  Urale, Permės srityje – lygintuvų detalių gamykloje.
Su buvusiu Troškūnų klebonu, kun. Antanu Juška teko tose mirties stovyklose susipažinti.  Tikra atgaiva buvę  jų  pokalbiai. Vėliau, kai kunigas jau buvo laisvėje, siųsdavo siuntinius, parašydavo. Grįžus po ilgų nelaisvės metų ir vėl apsigyvenus kartu, Malvina ir Jonas Kadžioniai susituokė jau pagal visas krikščioniškas tradicijas atokioje Švendriškės bažnyčioje.
Istorija tęsiasi. J. Kadžionis – Bėda susirūpinęs,  kur link pasuks Lietuvos valstybė, ar bus gerbiamos, puoselėjamos tos vertybės, dėl kurių pokario partizanai kraują liejo. Susirūpinęs ir savo gyvenimo istorijos tęsiniu…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

R. Karbauskis: visa „valstiečių“ frakcija balsuos prieš I. Šimonytės kandidatūrą

Panašūs straipsniai

Fotomenininkas Jonas Junevičius sako, kad Rubikių ežeras neabejotinai yra svarbiausias gamtinis jo gyvenimo objektas.

Rubikių ežero atspindžiai…

2022-06-25
0

Simboliška, jog naujausią savo knygą - nuotraukų albumą „Rubikių ežeras. Atspindžiai“ žinomiausias Anykščių Jonas iš leidyklos parsivežė prieš Jonines. Fotomenininko,...

Saugant Palmiros Kadžionytės-Želianinienės sveikatą (moteris penkerius metus gyvena sutrikusiu širdies ritmu), pavyko pakalbinti šią itin atvirą, nuoširdžią ir geranorišką močiutę. Prisiminti sunkius metus padėjo ir brolis, buvęs partizanasJonas.

10 metų Sibiro platybėse, saugant viltį sugrįžti…

2022-06-18
0

Palmira Kadžionytė-Želiabinienė – Laisvės gynėjo, partizanų kuopos vado, visuomenininko Jono Kadžionio (slapyvardis Bėda) sesuo. Palmira augo didelėje šeimoje, ugdžiusioje 11...

Menotyrininkė Dalia Tarandaitė Anykščiuose, prie A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, su mama ir seserimi (2008).
Nuotr. iš asmeninio Dalios TARANDAITĖS archyvo.

Matematiką iškeitė į menotyrą

2022-05-10
2

Iš Anykščių kilusi Vilniaus paveikslų galerijos Vaizduojamosios dailės skyriaus vyriausioji dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė, ištyrusi buvusio Anykščių klebono, monsinjoro Alberto Talačkos...

Svėdasiškė Domantė Rimkutė sakė, kad pasirinkti kino studijas ją  pastūmėjo veikla Anykščių Jono Biliūno gimnazijos kino būrelyje.

Kinas vienija kūrėjus iš skirtingų pasaulio šalių

2022-03-19
3

Anglijos Kūrybinių menų universitete studijuojanti svėdasiškė Domantė Rimkutė šį pavasarį drauge su jaunaisiais filmų kūrėjais iš skirtingų pasaulio šalių ruošiasi...

Video rekomendacijos:

Naujienos

Kraštotyrininko kelias: trisdešimt metų Svėdasų istorijos knygos link…
Savivaldybė periima buvusios kontoros pastatą
Anykščių policija ir artimieji prašo visuomenės pagalbos ieškant dingusio vyro
Taip karšta, kad net muštis tingi
Anykščiuose – 47 apgyvendinimo įstaigos
Išleistas naujas žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeris

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 23 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Būti bedarbiu bus sunkiau
A. Anušauskas: siekiame, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota pilna apimtimi
NATO dėl Rusijos grėsmės pertvarko pajėgas rytiniame sparne
Ugniagesiai 13 kartų Lietuvoje vyko šalinti ant kelių ir automobilių užvirtusių medžių
Seimas pritarė: nuo kitų metų pradžios ilgėja vaiko priežiūros atostogų trukmė, įtraukiami tėčiai
Seimas ėmėsi siūlymo dekriminalizuoti nedidelį kiekį kanapių

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ką pirmiausiai perskaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

Anykštos PRENUMERATA video

Anykštos PRENUMERATA video

Jara birželis

Jara birželis

Labirintų parkas

Labirintų parkas

Algrida 300×250@2x

Algrida 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Chris Norman koncertas

Chris Norman koncertas

Bendraukime Facebook tinkle

baseino bangenis naujas sezonas

baseino bangenis naujas sezonas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

ANŪKIS

ANŪKIS

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Ženklai ir žmonės“ (5 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2022“ (5 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In