Verslas prie Anykštėno kortelės jungiasi vangiai

Šiemet sukanka ketveri metai, kai pradėjo funkcionuoti įvairių paslaugų teikėjų nuolaidas suteikianti Anykštėno kortelė. Per šį laikotarpį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) išdavė daugiau kaip du tūkstančius septynis šimtus fizinių ir beveik pustrečio šimto virtualių Anykštėno kortelių.
Anykščių rajono mero pavaduotojas Dainius Žiogelis „Anykštai“ sakė, kad Anykštėno kortelės „gyvybę“ teikiamomis nuolaidomis palaiko savivaldybei pavaldžios įstaigos ir labai nedidele dalimi vietos verslas.

Nuo pat šių kortelių įvedimo jas administruoti patikėta Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrui (TVIC). Šiemet Anykščių rajono savivaldybės administracija su įstaiga pratęsė šios paslaugos pirkimą ir jai per metus už tai sumokės 4 tūkst. eurų.
Kaip ir iki šiol Anykščių TVIC išduos Anykštėno kortelę, rūpinsis jos teikiamų naudų viešinimu. Savivaldybės administracijai įstaiga taip pat privalės pateikti apibendrintą informaciją apie kortelės išdavimą.
Vienu metu Anykštėnų korteles buvo bandoma platinti per seniūnijas, tačiau, kaip „Anykštai“ sakė Anykščių TVIC direktorius Simas Aštrauskas, šiuo metu kokios nors kortelės populiarinimo akcijos nevykdomos.

„Turime tik mintį peržiūrėti pačios Anykštėno kortelės išdavimo tvarką, kad mes jas galėtume paprasčiau išduoti“, – sakė S. Aštrauskas.
Šiuo metu norint gauti Anykštėno kortelę reikia įdėti nemažai pastangų – įstaigai pateikti ne tik prašymą, bet ir gyvenamosios vietos deklaraciją.
Anot S. Aštrausko, Anykštėno kortelių išdavimas buvo suaktyvėjęs tuo metu, kai ant Kalitos kalno vyko nuostolingai įstaigai pasibaigęs slidinėjimo sezonas.
„Turėjome gan ilgą sezoną ir žmonės pajuto, kad kortelę verta turėti vien dėl slidinėjimo“, – sakė Anykščių TVIC direktorius Simas Aštrauskas.
Pašnekovas sakė, kad paslaugų teikėjų, kurie Anykštėno kortelės savininkams suteikia nuolaidas, sąrašas plečiasi. Prie savivaldybei pavaldžių įstaigų, tokių kaip Anykščių menų centras ar baseiną „Bangenis“ valdančios viešosios įstaigos „Sveikatos oazė“, jungiasi viešojo maitinimo įstaigos, kelionių organizatoriai, kitų paslaugų teikėjai. Jų siūlomos nuolaidos paslaugoms dažniausiai siekia iki 10 proc.

Pasiteiravus, kodėl Anykštėno kortelės turėtojams nuolaidų už paslaugas neteikia savivaldybei pavaldžios bendrovės, tokios kaip Anykščių komunalinis ūkis ar „Anykščių vandenys“, S. Aštrauskas kalbėjo: „Čia turbūt yra tas Anykštėno kortelės nuolaidų principas, atsižvelgiant į turistus. Į Anykščius atvažiuoja turistai papramogauti ir verslas prisitaiko prie bendrų Lietuvos kainų, o vietinis žmogus dėl to šiek tiek nukenčia. Turizmo kainos ne visada yra pritaikytos standartiniam anykštėnui ir, mano supratimu, ta kortelė išsprendžia šią problemą. Komunalinis jau ne Anykštėno kortelės reikalas, čia turėtų būti kiti sprendimai.“
Beje, nuo šių metų sausio keletą mėnesių neveikė virtuali Anykštėno kortelė, todėl jos turėtojams nemokamai buvo išduodama fizinė kortelė.
Anykščių TVIC direktorius S. Aštrauskas sakė, kad sutrikimai atsirado dėl to, kad įstaigos tinklapį ėmė administruoti kitas paslaugų teikėjas.
„Ten buvo tokių neatitikimų tarp sistemų. Dabar baiginėjam procedūras ir tuoj paleisim naują virtualią Anykštėno kortelę“, – dar pavasarį žadėjo direktorius.
Pasak S. Aštrausko, šiuo metu virtualią Anykštėno kortelės programėlę jau galima parsisiųsti iš „Google Play Store“, artimiausiu metu ji atsiras kitose platformose.
„Dar bus atlikti keli testavimo veiksmai ir informuosime apie šios programėlės startą“, – sakė S.Aštrauskas.

Pasidomėjus, ar pats naudojasi ir kaip dažnai Anykštėno kortele, Anykščių TVIC direktorius S. Aštrauskas sakė, kad daugiausiai ja naudojasi baseine „Bangenis“.
„Nežinau, gal baseinas yra ta vieta, kur aš ją daugiausia panaudoju“, – prisipažino pašnekovas.
Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio pavaduotojas, savivaldybės Turizmo komisijos pirmininkas Dainius Žiogelis „Anykštai“ prisipažino, kad norėtų, jog teikiant nuolaidas Anykštėno kortelės savininkams labiau įsitrauktų verslas.

„Mano pradinis tikslas buvo, kad į šitą reikalą daugiau įsijungtų verslas. Dabar jo teoriškai yra, bet praktiškai labai silpnai viskas vyksta. Šiai dienai visas kortelės laikymasis yra tik ant savivaldybės biudžetinių įstaigų ir kelių stambių respublikinių renginių, kurie vyksta Anykščiuose. Tik tada Anykštėno kortelių poreikis atsiranda. Čia niša, kur dar reikia dirbti“, – pripažino D. Žiogelis.

Pastebėjus, kad per ketverius metus Anykštėno kortelių išduota sąlyginai nedaug, D. Žiogelis turėjo mintį, kaip jų naudotojų skaičių ženkliai padidinti: „Reikia nemokamą keleivių vežimą vietos autobusais „pririšti“ prie kortelių. Ir iš karto jų bus išduota ne trys, o dešimt tūkstančių. Bet ar reikia to?“
Beje, pats D. Žiogelis sakė, kad kartu su visa šeima Anykštėno kortele naudojasi nuo pat jos atsiradimo.
Priminsime, kad Anykštėno kortelės sukūrimas savivaldybės biudžetui kainavo 15 tūkst. eurų, o jos administravimui per Anykščių TVIC kasmet išleidžiama po 4–5 tūkst. eurų. Beje, norintieji ją įsigyti privalo susimokėti kelis eurus.

Pirmasis įvesti Anykštėno kortelę pasiūlė anykštėnas Juozas Ratautas, o vėliau jo idėja pasinaudojo vietos liberalai.
Tuomet, kai dar Anykštėno kortelė buvo tik idėjos lygmenyje, viename iš susirinkimų Anykščių rajono tarybos narys, liberalas Mindaugas Sargūnas kalbėjo, kad jos turėtojams vietos kavinėse dienos pietų sriuba galėtų kainuoti net 50 proc. pigiau, tačiau taip nenutiko.