Lietuvos kelių priežiūrai reikalingas pastovus finansavimo šaltinis, taip pat greta valstybės biudžeto bei europinių lėšų būtų galima pritraukti finansų rinkos dalyvių – bankų ar tarptautinių institucijų – lėšas, sako susiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Anot jos, Lenkijoje pastovų finansavimą keliams užtikrina iš akcizų surenkamos bei į infrastruktūrai skirtą fondą pervedamos lėšos.
„Lenkijos geresnis pavyzdys, kad jie turi nuolatinį pajamų šaltinį – tai dalis nuo akcizo, kur nuolat yra priskiriamas tam tikras procentas į konkrečiai keliams dedikuotą fondą. (…) Jie turi pastovų didėjantį finansavimo šaltinį, nuo to jie gali stabiliai planuoti ilgalaikius projektus, nes kelių projektai planuojami ne vieneriems metams“, – LRT radijui antradienį sakė L. Maskaliovienė.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje mes irgi turime turėti pastovų finansavimo šaltinį, kuris turėtų aiškų pajamų srautą ir priedo aišku išnaudoti kitas finansavimo formas – ne tik subsidijas, europinius pinigus, valstybės biudžetą, bet ir pritraukti finansų rinkos pinigus, kuriuos irgi galima būtų įdarbinti Lietuvoje finansuojant kelius“, – pridūrė viceministrė.
Jos teigimu Lenkijos kelių finansavimo pavyzdį numatoma aptarti antradienį Seime šia tema rengiamoje tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvaus ir kaimyninės šalies atstovai.
Anot L. Maskaliovienės, Susisiekimo ministerija Finansų ministerijai yra pateikusi kelių finansavimo poreikio skaičiavimus ir tai, kokia dalimi galėtų prisidėti tarptautinės institucijos bei bankai.
„Esame atidavę tuos skaičius ir Finansų ministerijai, bet tam, kad toks konsoliduotas finansavimo šaltinis atsirastų, turime apsispręsti, koks bus pirminis šaltinis iš valstybės“, – sakė L. Maskaliovienė.
Pasak jos Lenkijoje valstybinės reikšmės kelių tinklas yra mažesnis nei Lietuvoje, tačiau kaimyninė šalis keliams per metus skiria apie 2,4 mlrd. eurų.
Tuo metu Lietuvoje keliams 2024 metais numatoma skirti 872 mln. eurų.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Nerijus Kaučikas pakartojo, jog šalies vadovas ketina siūlyti suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo tvarkant kelius, taip pat suteikti daugiau galimybių Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) savarankiškai gauti pajamų.
„Bandome pasiūlymu formuoti didesnį pinigų kiekį, kurį gali akumuliuoti iš rinkos ar finansų inžinerijos būdu pati Kelių direkcija. (…) Užsidirbtų, prikviestų, galėtų skolintis ar kitaip finansinės inžinerijos būdais galėtų gausinti bendrą pinigų kiekį skiriamą keliams“, – LRT radijui sakė N. Kaučikas.
„Tokiu būdu būtų atlaisvinama erdvė ir būtų galima daugiau finansuoti savivaldybių dispozicijoje esančius kelius“, – pridūrė jis.
Iš kur “ randat “ hoholams išlaikyt lėšų ir kaip “ randat” lėšų karui palaikyt ukrainoj ? Pyderastai prakeikti ,degit pragare su lezbem ir ožio gauja visa..Trūksta žodžių .
Reik kas mėnesi imt gera mokestį tada trantu mazeu bildes ir kojos.
pas mus visos krovinines net ir tos lengvos kurios yra su kuzaveliais moka keliu mokesti du kartus viena tech apziuroj uz metus kita perka mokesti kasdien, visos prakybines imones moka nuo pajamu mokesti keliams, mokame visi akciza uz degalus visiskai visus, netgi ir uz sildymui skirta dizeli. dar pristatyta visokiu apartu ant keliu, kad parinktu pinigu, ir viskeliams nelieka, nes tokia valdzia viska isisavina
o tai kaip yra su žemės ūkio versle dalyvaujančiųjų ir vietinais bei regioninias kelias besinaudojančiais su sunkiakiąja technika verslininkais? Jiems dar vis taikoma kelių mokesčio išimtis ar moka lygiai taip kaip ir krovininio transporto vežėjai?
biski isgerk ne kurstes cia neapykantos, o jei rasai del neismanimo tai visai nerasyk