Vos ledas nutirpo, pirmas žvejys atskubėjo

Ne ką išmanau apie žvejystę, bet įdomu žvejus pakalbinti, ypač po žiemos ir kai ledas tik ką nutirpo – balandžio 5 dieną visas ežero ledas jau buvo dingęs. Kas gi pirmas atskubėjo prie Budrių ežero šį pavasarį? Šone – dviratis, o pats jau ramiai sėdi, bet kažką vis traukia.

Smalsumas pažiūrėt, kas gi kibs, atvedė prie ežero 64 metų Kazimierą Burneiką. Diena graži, saulėta ir šilta. Žiemą, poledinės žūklės sezonu, šio gyventojo nepamatysi ant ledo – atvyksta žvejoti tik šiltuoju sezonu. Pasilabiname ir klausiu, kas gi kimba. „Raudytės. Visos mažytės, bet daug jų“, – atsako bežvejodamas. Žvilgteriu į žvejo bidoną – iš tiesų jau visai nemažai tų raudžių.
– Tai ir visai neblogai jau? Atiteks žmonai, bus vakarienė?
– Kad gal katinui atiteks, nes seniai ėdęs žuvyčių, – atsako besišypsodamas.
Kalbinu toliau. Domiuosi, iš kur sužinojo, kad būtent šiandien sutirpo paskutiniai ežero ledai.
– Pažiūrėjau kompiuteryje, feisbuke jūsų nuotraukas. Mačiau, kad jau nedaug ledukų belikę. Netoli nuo namų ant nemažos balos vakar dieną dar buvo ledukas, vakare jau nebebuvo, tad supratau, kad ir čia jau nebebus šiandien. Čia pati pirma vieta, kur atvažiavau. Man čia arčiausia. Sakau, pasėdėsiu. Diena graži.“
Mums besišnekučiuojant, virš galvų ratus ėmė sukti gandras.
– Štai, gandras. Gal tai pirmas jūsų sutiktas gandras šiemet? – klausiu fotografuodama.
– Taip, neteko dar pamatyti. Pirmas.
– Vadinasi, bus aktyvūs jums metai: aktyvus būsit, judėsit, krutėsit.
– Taigi: Laviškis–Budriai–Pakarklė, – juokiasi pašnekovas ir vėl traukia užkibusią raudę.
Patinka man pašnekovai, turintys humoro jausmą, tad dar tęsiu pokalbį ir klausiu, iš kur tas pomėgis žvejoti. Pasirodo, K. Burneika yra vietinis, tėvai ir proseneliai gimę Budriuose. Pašnekovas dar prisiminė laikus, kai Budrių ežeras buvo nuleistas – čia tebuvo galima spanguoliaut…
Matau dar vieną užkibusią raudę, nukabinamą ir į bidonėlį dedamą.
– Na, tai žmona apsidžiaugs? – klausiu.
– Gali katinas tik apsidžiaugt, – vėl šypsosi mano pašnekovas.
Balandžio 6 dieną pūtė labai stiprūs vėjai, kurie čia, prie ežero, dar stipresni nei bet kur kitur, tad nebuvo atvykęs nė vienas žvejys.